Naujienos / Straipsniai

2026 03 26

Neurochirurgo darbas: tikslumas, atsakomybė ir rūpestis žmogumi

Neurochirurgija – viena sudėtingiausių ir atsakingiausių medicinos sričių, kurioje kiekvienas sprendimas gali turėti lemiamos reikšmės paciento gyvenimo kokybei. Neurochirurgas Artūras Tamulis, dirbantis „Didlaukio klinikoje“, kasdien susiduria su sudėtingais atvejais, reikalaujančiais ne tik aukščiausio lygio profesinių žinių, bet ir ypatingo dėmesingumo bei empatijos.

Jo darbas apima centrinės nervų sistemos ligų diagnostiką ir gydymą – nuo galvos smegenų navikų iki stuburo patologijų. Kiekvienas pacientas yra unikalus, todėl gydymo planas sudaromas individualiai, įvertinus visus medicininius ir gyvenimo kokybės aspektus.

Konsultacijos metu gydytojas ne tik analizuoja tyrimų rezultatus, bet ir išsamiai paaiškina situaciją pacientui suprantama kalba. Tai padeda sumažinti nerimą ir leidžia žmogui jaustis saugiau prieš galimas procedūras ar operacijas.

„Man svarbiausia – ne tik tiksliai atlikti operaciją, bet ir išgirsti pacientą.

Kiekvienas žmogus ateina su savo baimėmis ir viltimis, todėl gydymas prasideda nuo pasitikėjimo.“ – Artūras Tamulis

„Didlaukio klinikoje“ dirbantis neurochirurgas pasižymi ne tik profesionalumu, bet ir šiltu, maloniu bendravimu. Pacientai vertina jo gebėjimą įsiklausyti, paaiškinti sudėtingus dalykus paprastai ir suteikti pasitikėjimo net sudėtingiausiose situacijose.

Neurochirurgo darbas – tai ne tik medicina. Tai atsakomybė už žmogaus gyvenimą, gebėjimas priimti sprendimus sudėtingomis sąlygomis ir nuolatinis tobulėjimas, siekiant suteikti geriausią įmanomą pagalbą.

2026 02 25

Dovilė Janušauskienė – „Didlaukio klinikos“ psichiatrė

Panikos ataka (PA)– tai staigus pavojaus signalas kūne, kai realios grėsmės nėra. Tuo metu organizme padaugėja adrenalino ir įsijungia atsako į stresą „kovok arba bėk“ sistema. Panikos esmė – katastrofinis kūno pojūčių interpretavimas. Jis palaiko užburtą ratą: baimė – kūno pojūčiai – jų katastrofinė interpretacija – baimė.

Sugriaukime mitus apie kūno pojūčius, patiriamus panikos atakos metu:

Dažnas arba stiprus širdies plakimas – PA metu dėl baimės padidėja adrenalino kiekis kraujyje, todėl širdis pradeda dažniau ir stipriau plakti. Taip organizmas ruošiasi pavojui, kraujas nukreipiamas į gynybiškai svarbius organus: smegenis, raumenis. Tai paruošia organizmą pavojui. Širdis sveikai reaguoja, ji nėra pažeista, tai ne infarktas. Kai nurimsi, pulsas taip pat nurims.

Dusulys, oro trūkumas – organizmui ruošiantis pavojui, padidėja deguonies poreikis, todėl kvėpavimas tampa greitesnis, paviršutiniškas – tai hiperventiliacija. Jos metu organizme deguonies tampa net per daug, todėl yra slopinamas įkvėpimas, kad susireguliuotų dujos, dėl to tu jauti dusulį. Todėl PA metu labai svarbu sureguliuoti kvėpavimą: kvėpuoti ramiai ir lėtai.

Spaudimas krūtinėje, širdies skausmas – PA metu įsitempia krūtinės raumenys, suintensyvėja pojūčių jutimas, todėl tu jauti skausmą ir diskomfortą. Tai raumenų įtampa, ne širdies problema. Spaudimas ir skausmas praeina, kai kūnas nurimsta.

Gumulas gerklėje – reaguodamas į pavojų, organizmas išskiria adrenaliną, kuris skatina raumenis įsitempti. Įsitempus gerklės raumenims, jauti gumulą gerklėje. Nurimus, raumenys atsipalaiduoja ir šis pojūtis praeina.

Galvos svaigimas, alpimo jausmas – PA metu dėl sumažėjusio CO2 kiekio suspazmuoja galvos smegenų kraujagyslės. Panašiai nutinka gryname ore ar miške. Tai fiziologinė reakcija ir nekenkia smegenims. Tai ne tikras alpimas, tai baimė nualpti. PA metu žmonės praktiškai nenualpsta.

Rankų, kojų dilgčiojimas ar tirpimas – PA metu kraujas nukreipiamas į galūnių raumenis, pasikeičia kalcio balansas. Gyvybiškai mažiau svarbūs organai: lūpos, pirštai gauna mažiau kraujo, todėl jaučiamas jų tirpimas. Tai ne insultas. Nurimus, kraujas persiskirsto ir simptomai praeina.

Karščio bangos ar šaltkrėtis – PA metu kūnas perskirsto kraujotaką ir reguliuoja temperatūrą. Tai streso reakcija, ne liga. Nurimus, simptomai praeina.

Pykinimas, gniužulas skrandyje – PA metu virškinimas sulėtėja, nes kūnas ruošiasi pabėgti, todėl gali jausti pykinimą. Tai ne tikras vėmimas, o baimė apsivemti. PA metu žmonės praktiškai neapsivemia. Nurimus simptomai praeina.

Drebulys, silpnumas – adrenalinas suaktyvina raumenis, tai energijos perteklius, ne trūkumas. Kūnas išsikraus ir nurims.

Nerealumo jausmas – nuo emocijų pertekliaus smegenys pereina į apsauginį režimą, „pakimba“. Tu neprarandi proto ar savitvardos. Kai nurimsi, smegenys pradės veikti įprastai.

Išprotėjimo baimė – tai labai stiprios emocijos: nerimas, baimė, o ne išprotėjimas. Smegenys neteisingai interpretuoja kūno pojūčius kaip pavojų. Tai PA esmė, ne reali grėsmė. Ši baimė visada praeina.

Minčių srautai – kadangi PA yra suvokiama kaip pavojus, jo metu padaugėja minčių kaip sprendimo galimybių. Tai išlikimo instinktas. Nurimus, minčių sumažės.

Stiprus prakaitavimas – padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas padidina kūno temperatūrą. Prakaitavimu organizmas ją natūraliai mažina. Nurimus, prakaitavimas sumažės.

Išbalusi oda – jaučiant grėsmę, daugiau kraujo priteka į gynybiškai svarbius organus: smegenis, raumenis. Dėl mažesnio kraujo kiekio odoje ji atrodo baltesnė. Nurimus, kraujas persiskirstys vienodai ir oda atgaus savo spalvą.

Atmintinė sau panikos atakos metu (pasirašyk į telefoną ar ant lapelio):

Mane ištiko panikos priepuolis.
Simptomai nemalonūs, bet nepavojingi.
Aš nenumirsiu, nenualpsiu, tai ne infarktas, ne insultas, man negresia pavojus. Tai praeis.
Aš pradedu ramiai ir giliai kvėpuoti (per 4 įkvėpiu, per 6 iškvėpiu pro burną lyg pūsčiau žvakę)

2026 02 24

Zita Bilotaitė – „Didlaukio klinikos“ logopedė

DISGRAFIJA. Kas tai?

Disgrafija nėra retas rašymo sutrikimas.

Tam, kad vaikas gerai rašytų, turi būti išlavėjusi ranka (t. y. smulkioji motorika), turi mokėti žodį

išskaidyti garsais ir juos sujungti į žodį.

Tai ir lemia rašymo sėkmę.

Jei kuris nors šių elementų šiek tiek šlubuoja, iškyla rašymo bėdų. Vaikas nenori rašyti.

Su tinginyste tai neturi nieko bendra. Vaikas nesugeba suvokti, ko iš jo norima, ir nemato savo

klaidų.

Ar šį sutrikimą galima gana anksti pastebėti?

Vaikai dažnai atsisako daryti tai, kas yra nemalonu, sunku. Jeigu neišlavėjusi smulkioji motorika, jis

nemėgsta varstyti, lipdyti, rinkti detalių.

Labai sunku išlaikyti rašiklį, rašyti.

Tai pastebėjus, reikėtų parinkti tokias užduotėles, kurios labiau lavintų smulkiuosius rankos

judesius. Kartu su vaiku žaisti žaidimus, kurie lavina pirštelius.

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip 5–6 metų vaikas laiko rašiklį, ar jam gerai sekasi, ar

susikaupęs bando jį nulaikyti. Stebėti, ar bando savarankiškai užsisagstyti sagas. Reikėtų atkreipti

dėmesį ir į tai, kaip vaikas orientuojasi popieriaus lape.

Vaikai, turintys rašymo sutrikimų nežino, nuo kurios vietos galima rašyti, jiems neegzistuoja

paraštės, tad gali pradėti rašyti ant popieriaus, paskui tęsti ant stalo.

Vaikui galima pasiūlyti priklijuoti paveiksliuką popieriaus lapo viduryje.

Jeigu nepataiko, klijuoja bet kur, nejaučia, kur baigiasi popierius, ir tai kartojasi nuolat, reikėtų

kreiptis į specialistą ir aiškintis, ar mažylis paprasčiausiai nesusikaupia, ar turi rimtų bėdų.

Nieko nedarant bėda didės.

Jeigu vaikui nesuteikiama pagalba?

Neretai tik mokytojai pastebi, kad vaikas turi rašymo bėdų. Pavyzdžiui, rašydamas neskiria

dvibalsių, painioja ie, ė, e garsus. Deklamuodamas eilėraštį, vienodai taria ilguosius ir trumpuosius

garsus ar painioja kitus garsus.

Disgrafijos klaidos yra ypatingos tuo, kad kartojasi praktiškai visuose žodžiuose, ypač

daugiaskiemeniuose. Kuo toliau, tuo daugiau klaidų.

Dažnai disgrafijos sutrikimą turintys mokinukai du žodžius sujungia į vieną.

Labai sunkiai perpranta gramatikos taisykles, o dar sunkiau jas taiko.

Vėliau būna sunku žodį linksniuoti, asmenuoti, derinti galūnes.

Rašymo sutrikimų turintiems vaikams gali puikiai sektis matematika, tiesa, atėję prie lentos,

nesupranta, kurioje vietoje pradėti rašyti skaičių ar žodį. Gali neteisingai užrašyti uždavinio sąlygą.

Kaip padėti vaikui?

Su ikimokyklinuku galima pažaisti įvairius lavinamuosius žaidimus, raidžių loto. Kad raides lengviau

įsimintų, gali jas rašyti smėlyje, sniege ir visada ištarti. Galima ieškoti panašumų gamtoje, tarkim, o

– kaip saulė.

Galima „savo kūnu“ pavaizduoti raides, i – suglausti rankas, y – iškelti ir išskėsti. Galima raidžių

pasigaminti iš vielučių, plastilino.

Mokyklinuką jau reikia parodyti specialistui, kad nustatytų disgrafijos rūšį, priežastį ir numatytų

pagalbą.

Ir ypač svarbu, kad tėvai būtų pirmiausia vaiko draugai, padrąsintų, paaiškintų, jog šią bėdą

įmanoma įveikti.

Reikėtų atlikti namų darbus kartu, išklausyti, padėti, kas jam sunku. Ir nereikalauti, kad vaikas per

tam tikrą laiką namų darbus atliktų pats.

Ar sutrikimas yra ištaisomas?

Jeigu vaikas negauna jokios pagalbos, dažniausiai tai lieka visam gyvenimui.

Suaugęs žmogus išmoksta save apgauti, nerašo tam tikrų žodžių, pakeičia juos kitais. Tačiau klaidos

išlieka.

Jeigu pagalba yra suteikiama, klaidų gerokai sumažėja, kartais ir visiškai išnyksta.

2025 10 30

Vida Maskelienė – „Didlaukio klinikos“ vaikų neurologė: Neurodinaminio vystymosi terapija (mankštelė) kūdikiams taikant Bobath metodiką.

Nors ši metodika gyvuoja nuo 1934 metų, tačiau pagrindinės jos idėjos nepakeistos iki šių dienų. Neurodinaminės terapijos procesas prasideda nuo kūdikių funkcinių judesių įvertinimų. Pagrindinis terapijos tikslas – kūdikio gebėjimo nepriklausomai funkcionuoti didinimas. Kad šis tikslas būtų pasiektas, specialistas vadovaudamasis judesių vystymosi principais, savo dėmesį sutelkia į judesio kokybę.

Dirbant su kūdikių keliami šie judesių funkcijų lavinimo uždaviniai, kurie priklauso nuo fiziologinių raidos sutrikimų (pvz., vėluojant fiziologiniai raidai) ir kūdikio amžiaus:

Normalizuoti raumenų tonusą (didinti/mažinti), kuris yra normalaus judesio pagrindas.
Sunorminti kūno padėtis ir netaisyklingus judesių modelius bei kompensacinius judesius.
Skatinti fiziologinių kūdikių judesiu, pvz., vartymas, sodinimas, ropojimas, stojimasis ir pan.
Neleisti formuotis netaisyklingiems motoriniams įgūdžiams, antriniams raumenų tonuso pokyčiams ir deformacijoms.

Neurodinaminio vystymosi terapija taikoma individualiai kiekvienam kūdikiui atsižvelgiant į judesių raidos amžių.

2025 10 01

„Didlaukio klinikos“ spec. pedagogė – logopedė Zita Bilotaitė

Padėk nykštukui

Į ką? (Kur?)

E – Ė -IE, Š – Ž

Rudenėlis gėrybių pabėrė.

Kur gi krauti: į krepšį, į dėžė?

Gal nikštukui pagelbėt galėtum

Ir į vietą tą lobį padėtum?

Nesunku bus nykštukui pagelbėti, jei mamytei padedi sudeti pupeles, giles, džiovintas uogas į maišelius, pakelius ir pan.

Šiam žaidimui susirask plonų pagaliukų (siūlelių). Jais rodysi, kur dėti gėrybes.

Ar visas jas pažisti? Pasirink, kas labiausiai patinka, ir pridėk vieno pagalėlio galą. Kitu galu parodysi, į ką reikia dėti. Tai į ką dedi? (Į…) Dėk kitas gėrybes ir aiškink. (Dedu į…) Ką padarei su rešutu: ar jį įdėjai į maišą, ar išėmei? (Įdėjau į maišą.)

Žinai, ką nykštukas nori dėti į kišenę? ogi patį mažiausią daiktelį. Ką? (Žirnį.) Pasakyk, kaip manai, ką jis darys su žirnių? (Nykštukas kiš žirnį į kišenę.) Nykštukas žino, ko negalima niekur dėti. Tu ar žinai? (Boružės.) Kodėl? Ji dar ir vėliau su tavim žais – pamatysi.

Galėsi tarti garsus E, Ė, IE. Jų galima padauginti, jei pažaisime nykštuko siūlomą mažinimo žaidimą. Aš parodysiu pagaliuku daiktą ir jį pavadinsiu, o tu pasakyk, kad jis būtų mažas: avietė-…(avietėlė), maišas-…(maišelis) ir t.t.

Jei anksčiau bandei tarti Š, Ž, tai gal šiuos garsus pavyks ištarti žodžiuose: nykštukui, krepšį, dėžę, maišą, kišenę, kriaušę, rešutą, vyšnią (trešnę), žemuogę, aš, kiš, boružės, kankorėžį ir t.t. Nuolat kartok: nykštuk, prašau įdėti …į, ….ar, drauguži, reikia kišti į maišą ir t.t. Jei tau per sunku dažnai tarti šiuos garsus, tai galėsi pažaisti su nykštuku vėliau.

2025 06 15

„Didlaukio klinikos“ gydytoja psichiatrė – kognityvinės elgesio tėrapijos specialistė Dovilė Janušauskienė

KAIP SUSIGRĄŽINTI KOKYBIŠKĄ MIEGĄ. MIEGO HIGIENA

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis skubėjimas, nerimavimas ir pergalvojimas, didžiulis informacijos srautas dažnai sutrikdo miegą. Pacientai klausia, ar pagerinti miegą būtina vartoti migdomuosius. Atsakymas yra NE! Taip kaip mes rūpinamės dantų higiena, taip reikia rūpintis ir miegu, kad jis mums teiktų poilsį ir malonumą. Pateiksiu keletas miego higienos patarimų, kurie gali padėti susigrąžinti kokybišką miegą:

Eikite miegoti ir kelkitės panašiu laiku net ir savaitgaliais. Tai sureguliuoja mūsų vidinį laikrodį- jautrią miego hormonų sistemą, kurios metu vakarais reguliariai išsiskiria už miegą atsakingas melatoninas, o ryte budrumą suteikiantis hormonas kortizolis.
VENKITE EKRANŲ. Bent 1 val. prieš miegą venkite ekranų (telefono, kompiuterio, televizoriaus), nes jų skleidžiama šviesa klaidina smegenis, kurios galvoja, kad dar yra diena ir neišskiria miego hormono melatonino.
MIEGAMASIS TIK MIEGUI. Nenaudokite lovos valgymui, TV žiūrėjimui, darbui, nes tai trukdo smegenims sukurti ryšį tarp lovos ir miego.
VENKITE STIMULIANTŲ. Nevartokite kofeino, nikotino, energetinių gėrimų bent 4 val. iki miego.
NEPRISIVALGYKITE IR NEGERKITE DAUG SKYSČIŲ. Venkite prisivalgyti prieš miegą, nes tai apsunkina skrandžio virškinimą, gali sukelti rėmenį ir sutrikdyti miegą, o išgerti skysčiai žadins keltis į tualetą.
Venkite didelio fizinio aktyvumo bent 4 val. prieš miegą, nes jo metu išsiskiria adrenalinas, kuris aktyvina, sukelia budrumą ir trukdo užmigti. Pasirinkite lengvą pasivaikščiojimą prieš miegą, grynas oras padeda užmigti. Tačiau fizinė veikla dienos metu gerina miego kokybę.
RIBOKITE PIETŲ MIEGĄ. Jei norisi pasnausti pietų, tegul tai trunka 30-60 min, geriausia iki 15-16 val.
SUSIKURKITE RAMIĄ APLINKĄ MIEGUI. Pasirūpinkite, kad miegamajame būtų tylu, vėsu, tamsu, būtų patogi lova.
NEŽIŪRĖKITE Į LAIKRODĮ, nes tai kelia įtampą, kad dar neužmigote, kiek liko valandų iki kėlimosi.
RITUALAI PRIEŠ MIEGĄ. Susikurkite jums patinkančius ritualus: karšta vonia, rami muzika ar knyga prieš miegą, meditacija. Tai padeda nervų sistemai pereiti nuo aktyvios į raminančią.
NESIVARTYKITE LOVOJE. Jei nepavyksta užmigti per 30 min., atsikelkite, išeikite į kitą kambarį, užsiimkite monotoniška veikla, galite paskaityti ant sofos. Kai pradėsite jausti snaudulį, vėl grįžkite į lovą. Tai padeda smegenims neužsifiksuoti, kad miegamasis ir lova siejasi su nemiga.
NESUREIKŠMINKITE NEMIGOS. Stebėkite savo mintis, jei yra neramių minčių „o jeigu aš neužmigsiu“, „man nepavyks užmigti“, pakeiskite jas ramesnėmis mintimis ir sau kartokite arba užsirašykite „jei neužmigsiu, vis tiek kažkiek pailsėsiu“ arba „jei šią naktį blogiau miegosiu, tai kitą naktį išsimiegosiu geriau“. Kuo labiau save spausite, tuo labiau miegas bėgs nuo jūsų.
NEKATASTROFIZUOKITE NEMIGOS. Dar niekas nemirė nuo nemigos. Kartokite sau „gal diena ir bus sunkesnė, bet kaip nors susitvarkysiu ir sugebėsiu dirbti“, „gal ir nebus gera savijauta, bet ištversiu“.
NEUŽDĖKITE MIEGO ANT PJEDESTALO. Miegas neturi būti tobulas, visiems žmonėms pasitaiko geresnių ir sunkesnių naktų. Priimkite miego pokyčius kaip natūralų dalyką, nereikalaukite iš savęs tobulo miego.

Tikiuosi šie patarimai bus naudingi. Linkiu saldaus miego ir gero poilsio!

2025 06 10

„Didlaukio klinikos“ gydytoja psichiatrė – psichoterapeutė Diana Šateikienė:

Ar mokate tausoti savo laiką?

Nuolat greitėjant gyvenimo tempui, iš pacientų dažnai girdžiu: „nieko nebesuspėju“, „norėčiau, bet tam neturiu laiko, nebeužtenka jėgu…“. Noriu priminti, kad pakankamai laiko galima turėti tada, jei žinote ir mokate tinkamai jį paskirstyti. Labai svarbu suprasti, kad realus laikas visada susijęs su jūsų energija – rūpindamiesi ir planuodami savo laiką – rūpinatės savimi. Kad tai pavyktų atlikti sklandžiai, turite aiškiai atskirti 5 laiko tipus:

Darbo laikas – jo metu užsiimama veikla, siekiant gauti atlygi.

Asmeninis laikas – neturėtų būti susijęs su pareiga – tai malonumą, atsipalaidavimą teikianti, bet kitokios naudos nesuteikianti veikla.

Laikas sau – tai individualios veiklos, puoselėjančios jūsų protą, kūną ir sielą (gali būti naujos žinios ar nauji įgudžiai, patyrimai – jų metu nesiekiama jokio konkretaus tikslo).

Privalomos veiklos laikas – ne visada malonus, kartais keliantis nepasitenkinimą, neigiamus jausmus (kaip pavyzdys gali būti kelionė į darbą, stovint „kamštyje“, buities darbai).

Sugaištas (arba „joks“) laikas – jo meu užsiimate neprivaloma, nei malonumo, nei nemalonumo neteikiančia veikla (pvz. per dieną daugybę kartų užeinate į socialinius tinklus – skaitote tą patį, atnaujintą turinį).

Žinodami laiko tipus, galite pasižymėti praėjusios dienos veiklas, apytiksliai joms skirtą laiką (pasikartojančias veiklas reikia sudėti) – tai padarę, padalinkite kiekvieno užsiėmimo trukmę iš 7 – taip patikslinsite, kiek laiko per dieną skyrėte konkrečiai veiklai – pasistenkite kiekvieną veiklą priskirti anksčiau išvardintiems laiko tipams – bus paprasčiau suprasti kaip per dieną paskirstote 1440 minučių.

Linkiu sėkmės planuojant savo laiką ir veiklas!

2019 11 14

„Didlaukio klinikos“ tibetietiško masažo specialistė Dominyka Mikštaitė:

Ku Nje tibetietiskas masažas

Chorme praktika

Pagal tibetiečių kultūrą, kad žmogus būtų sveikas ir turėtų gyvybinės energijos jam būtina vidinė kūno ir proto harmonija.

Kviečiu jus susitikimui ir savęs pažinimui, Tibetietiškame Ku Nje rituale. Šis viso kūno masažas pasaulyje gyvuoja daugiau nei 3000 metų ir mus įkvėpdamas gali padėti atgauti save ir palaikyti vidinį balansą.

Šalia Ku Nje technikos skiriu aromaterapinius, šildančius, natūralius aliejus ir chorme rankų prisilietimą.

Rasdami laiko giliam įkvėpimui sukursite savyje vidinę taiką.

Mano svarbi gyvenimo dalis – pokalbiai su gamta, sąmoninga būsena ir joga. Tai laimės pojūčiai, kuriais noriu dalintis.

Ku Nje masažo pagrindą sudaro atpalaiduojantis maitinančių medžiagų, prisotintų dideliu kiekiu vitaminų, įtrinimas į odą. Specialūs masažo judesiai ramina nervų sistemą, o aliejai atgaivina odą. Rekomenduojama žmonėms, turintiems polinkį į stresą, depresiją ir nemigą.

Chorme technika – taškų šildymas specialiais medvilniniais maišeliais su žolelėmis, išmirkytais šiltame aliejuje.

Tibetietiško ilgaamžiškumo masažo metodika pasitelkia viso kūno atpalaidavimą – nuo galvos iki kojų pirštų galiukų, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas nugarai, kadangi čia yra daugiausia nervų galiukų ir energetinių taškų.

2019 11 14

„Didlaukio klinikos“ masažo terapeutas Viačeslavas Baniuševičius:

Tibetietiškas masažas Komala Swara – subalansuotų masažo judesių, Tibetietiškų puodų, Rytietiškų eterinių aliejų bei filosofijos junginys.

Tibetietiškas masažas Cumala Swara skatina balanso tarp energetinių kanalų atsistatymą, o taip pat žmogaus biolauko harmonizavimą. Moteriškasis ir vyriškasis energetiniai kanalai, anot Rytų filosofijos, tai tamsaus ir šviesaus, minkšto ir tvirto, moteriško ir vyriško prado pasireiškimas gamtoje. Jeigu tarp šių dviejų kanalų sutrinka pusiausvyra, tai sutrinka pusiausvyra ir žmogaus organizme. Žmogus, esantis nervinėje įtampoje, tampa susierzinęs, atsiranda skausmo jutimai, kurie gali migruoti iš vienos kūno dalies link kitos, atsiranda daugybė kitokių simptomų, susijusių su žmogaus jausmais. Tibetietiškas masažas Cumala Swara tai subalansuota masažo technika jungianti savyje malonius, subalansuotus, kiekvienam žmogui tinkančius masažo judesius, Tibetietiškų puodų skambesį garso vonios principų bei Tolimųjų Rytų eterinių aliejų kvapus. Tibetietiškas masažas Cumala Swara siūlo pusiausvyrą žmogaus viduje ir pusiausvyrą tarp paties žmogaus bei jį supančios gamtos.

2019 11 12

„Didlaukio klinikos“ masažo terapeutas Viačeslavas Baniuševičius:

Sportinis – osteopatinis masažas arba sportinis masažas su osteopatijos elementais – tai masažas kurio metu yra daromas poveikis odai, jungiamajam audiniui, raumenims, raiščių bei sausgyslių sistemai, bei sąnariams.

Sportinis masažas su osteopatijos elementais – tai metodas dėka kurio manualiniu būdu yra atlaisvinami kūno funkciniai blokai ir pagerinama skysčių apykaitą, kas padeda atstatyti optimalią raumenų bei sąnarių judesio būseną. Šio masažo metodika sumažina nugaros ir kaklo skausmus, pagerina žmogaus laikyseną ir skysčių apykaitą, stiprina imunitetą bei pagreitina organizmo atsistatymą po patirtų traumų. Masažas su osteopatijos elementais padeda esant osteochondrozei bei radikulopatijai.

Jei palyginti osteopatinio – sportinio bei klasikinio masažų technikas, tai osteopatiniame masaže nėra naudojami trynimo bei maigymo elementai. Osteopatinis masažas atpalaiduoja daug giliau negu paprastas klasikinis masažas, nes osteopatija veikia gilesniame lygmenyje. Osteopatija išlygina kaulų padėtis, bei dirba tose zonose kurios klasikiniam masažui nėra prieinamos.

2019 11 12

Naujena:

Aptarnaujame klientus, apdraustus sveikatos draudimu draudimo bendrovėje Seesam VIENNA INSURANCE GROUP.

Švediškas masažas esant ydingai laikysenai

2019 08 07

„Didlaukio klinikos“ masažo terapeutas Viačeslavas Baniuševičius:

Švediškas masažas esant ydingai laikysenai

Ydinga laikysena, tai dažna problema, kuri išprovokuoja raumenų įtampą ir skausmus, dėl kurios ir kreipiasi žmonės į masažuotoją. Priverstinės ilgalaikės padėtys (tai sėdėjimas prie kompiuterio, vairavimas, vaiko nešiojimas ant šono ir kt.), turi didelę įtaką raumenų būklei, disbalansui, todėl ir formuojasi netaisyklinga laikysena. Švediškas masažas vienas iš būdų šią problemą spręsti.

Atliekant Švedišką masažą stengiamasi paveikti gilesnius audinio sluoksnius, laikomasi principo kuo gyliau, tuo geriau. Masažo metu taikomų judesių tikslas yra išmasažuoti įtampas, sukietėjimus, o ne tik pagerinti limfotaką ir kraujotaką. Atliekant švedišką masažą yra taikomi diagnostiniai judesiai, kurie leidžia rasti padidinto jautrumo, įtampos zonas, o paskui parenkami judesiai jas tinkamai paveikti, išmasažuoti, ištempti sutrumpėjusius raumenis. Atsižvelgiant į tai, Švediško masažo veiksmų poveikis stipresnis, gilesnis, o tempas lėtesnis, nes tikslas yra atstatyti raumenų darbingumą.

Švediškas masažas padeda greitai sumažinti nuovargį, raumenų įtampas. Masažo judesiai sušildo kūno raumenis, gerina kraujotaką, atpalaiduoja įsitempusius raumenis ir tonizuoja susilpnėjusius, normalizuoja jų darbą, gerina sąnarių lankstumą, teigiamai veikia visas organizmo sistemas.

2019 04 12

„Didlaukio klinikos“ masažo terapeutas Viačeslavas Baniuševičius:

Lipolitinis skulptūrinis masažas – kas tai?

Lipolitinis skulptūrinis masažas yra sukurtas Junginėse Amerikos valstijose, tačiau vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Kitaip jis dar vadinamas modeliuojančiuoju masažu, kadangi padeda sukurti norimas kūno formas. Šis masažas gelbsti norint atsikratyti net labiausiai įsisenėjusio celiulito, todėl yra ypač mėgstamas tarp moterų.

Lipolitinis masažas yra vadinamas vienu veiksmingiausių masažų, atliekamų rankomis. Jis efektyviai sumažina riebalinį audinį pilvo, sėdmenų, kojų srityse. Riebalai pradeda tirpti reabilitacijos centro gydytojui masažuojant kūną ir taip skatinant riebalų skaidymosi procesus. Toks masažas gerina medžiagų apykaitą, šalina limfos skysčio ir vandens sankaupų perteklių, mažina odos paburkimą ir celiulitą.

Po masažų kurso sutvirtinama suglebusi kūno oda, sustangrėja raumenys. Todėl ši masažo rūšis yra ypač tinkama moterims, norinčioms numesti svorio ir sustangrinti odą po gimdymo. Įprastai masažų kursą sudaro dešimt procedūrų, po kurių bendras kūno svoris sumažėja iki 5 procentų.

Viena lipolitinio skulptūrinio masažo procedūra trunka nuo 45 iki 60 minučių. Baigus masažuoti odą, ji įtrinama specialiu aliejumi, dar labiau sustiprinančiu masažo efektyvumą.

Lipolitinis skulptūrinis masažas ne tik mažina kūno apimtis ir celiulitą, bet ir suaktyvina šlaunų bei pilvo raumenis, suteikia odai elastingumo, pagerina kūno audinių aprūpinimą deguonimi. Kitaip nei masažavimas specialiais odą įsiurbiančiais masažuokliais, skulptūrinis masažas nepalieka kraujosruvų ir mėlynių, o rezultatas matomas jau po pirmosios procedūros.

Skulptūrinis masažas teigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą, stiprina organizmą, suteikia energijos. Dėl šios priežasties po masažo pacientai jaučiasi lengvesni ir iš klinikos išeina pakilesnės nuotaikos, labiau pasitikintys savimi.

2019 03 26

„Didlaukio klinikos“ masažo terapeutas Viačeslavas Baniuševičius: Juosmens skausmai ėjimo metu, skausmai klubo sąnario srityje bei atitraukiant koją į šoną

Skausmas klubo sąnario srityje vaikščiojant bei atitraukiant koją į šoną, skirtingas žingsnio ilgis bei skausmai juosmenyje ėjimo metu, dubens asimetrija, skausmai besilenkiant į priekį, o taip pat kojų raumenų perkrovą, limfos ir kraujo nutekėjimo sutrikimas blauzdos srityje – visa tai gali būti silpnų sėdmens raumenų požymiais.

Viena iš priežasčių, dėl kurios įvyksta sėdmens raumenų nusilpimas yra inervacijos sutrikimas. Šiuo atveju galimas penkto juosmens nervo šaknies užspaudimas. Šis nervas išeina tarp penkto juosmens slankstelio bei kryžkaulio. Nervas gali būti spaudžiamas disko išvaržos, dėl slankstelių suartėjimo, o taip pat dėl kvadratinio juosmens raumens sutrumpėjimo. Kitas atvejis gali būti susijęs su kriaušinio raumens sindromu užspaudžiant sėdmens nervą. Dažnai vienu metu yra spaudžiamas sėdmens nervas bei išsijungia iš veiklos vidurinis sėdmens raumuo.

Kita priežastimi galima įvardinti kryžkaulinio klubakaulio sąnario nestabilumą. Kaip taisyklė šio sąnario nestabilumas vystosi kai silpsta didysis sėdmens raumuo. Tuo tarpu kai nestabilumas jau susiformavo, raumuo ir negali tinkamai funkcionuoti. Tokiu būdu vienas sutrikimas provokuoją ir sunkiną kitą. Kai didysis sėdmens raumuo nustoja tinkamai veikti ir nusilpsta, kryžkaulinio klubakaulio sąnario stabilumo palaikymo funkciją perima du raumenis – nugaros tiesiamųjų raumenų juosmens dalis bei kriaušinis raumuo. Šie raumenis yra priversti įsitempti iš visos jėgos, kad kompensuotų didžiojo sėdmens raumens neveiklumą. Ši kompensacija sukelia nemažai problemų. Tiesiamųjų raumenų juosmens dalies įtempimas apriboją judesį juosmenyje, o kriaušinio raumens sutrumpėjimas gali sukelti klubo sąnario judėjimo apribojimą bei iššaukti skausmus spaudžiant sėdmens nervą.

Dar viena priežastimi galima įvardinti perteklinę įtampą dvigalviame blauzdos raumenyje, šlaunies tiesiamųjų raumenų bei nugaros tiesiamųjų raumenų grupėje kurie, esant pastoviam ir dideliam sutrumpėjimui, slopina sėdmens raumenų funkciją.

Sėdmenys – kūno dalis, kurią sudaro: didysis sėdmens, vidurinis sėdmens bei mažasis sėdmens raumenis, tarp kurių yra riebalų sluoksnis.

Didysis sėdmens raumuo – vienas iš pajėgiausiu ir stipriausiu raumenų mūsų organizme. Bet nežiūrint į šio raumens jėgą labai dažnai atsitinka taip, kad šis raumuo visiškai išsijungia iš judėjimo ir praranda savo jėgą bei tonusą. Didžiojo sėdmens raumens silpnumas labai dažnai pasireiškia iš abiejų pusių, o 60 proc. atvejų yra stebima ir dviejų raumenų asimetrija, tai reiškia jog vienos pusės sėdmens raumuo yra didesnis už kitos pusės sėdmens raumenį. Šiuo atveju skausmai gali trikdyti dažniau sėdint, nes tenka atsiremti nelygiu paviršiumi, o taip pat vaikščiojant arba po pasivaikščiojimo, nes didysis sėdmens raumuo dalyvauja stumiant koją žingsnio metu.

Vidurinio sėdmens raumens silpnumas pasireiškia klubo pakilimu toje pačioje pusėje bei pailgėjusios kojos sindromu. Esant šio raumens silpnumui taip pat pasireškia klubo sąnario paviršių suartėjimas, t.y. šlaunikaulio galva priartėja prie gūžduobės, kas skatina klubo sąnario artrozės vystymąsi.

2019 03 06

„Didlaukio klinikos“ masažo terapeutas Viačeslavas Baniuševičius: Giliųjų audinių masažas (Deep tissue massage)

Giliųjų audinių masažas skirtas jungiamajam audiniui atkurti. Daugiau nei 50% kūno masės sudaro jungiamasis audinys. Giliųjų audinių masažo tikslas – atstatyti normalų fascijų ir sausgyslių ilgį. Sutrumpėjus fascijoms visuomet atsiranda problemos su raumenimis. Pats organizmas su miofascialinėmis problemomis nesusitvarko. Fascijos yra sujungtos į vientisą audinių sistemą, nepertraukiamą nuo galvos iki pėdų iš išorės į vidų. Be pertrūkio, fascijos sudaro jungtis viduje ir tarp kaulų. Prasiskverbiant per visas kūno struktūras, fascijos ne tik apvynioja kiekvieną struktūrą, raumenis, organus, nervus, audinius, kraujagysles, bet prasiskverbia į juos suformuodamos matricą ir atramą. Fascija susideda iš vidinio ir išorinio apvalkalo, tarp kurių yra substancija, savo sudėtimi primenanti pulpinį branduolį (leidžiantį absorbuoti skystį iš priklausiančių audinių). Tikslinio poveikio metu į fascialinius kontūrus, atsiranda elektrinis potencialas, kuris keičia biocheminę medžiagos, esančios tarpfascialinėje erdvėje, sudėtį ir audinys pats pradeda temptis. Mūsų delnas gali jausti judesių aktyvumą kelių mikronų diapazone, kas leidžia panaudoti šį labai jautrų instrumentą fascijų ištyrimui ir jos gydymu.

Giluminio masažo atlikimo metu yra naudojamos keturių pirštų pagalvėlės, dilbiai, falangos, kumštis. Darbo metu tenka išlaikyti tam tikrą pozą, o tai kelia ypatingus reikalavimus ergonomikai. Masažo metu yra pasirenkame tokios pozos kur yra galimybė išlaikyti maždaug 30 laipsnių poveikio kampą. Naudojame specialias kliento pozas, kuriose raumuo yra iš anksto ištemptas.

Giliųjų audinių masažas yra ypač naudingas žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą, patiriantiems nuolatinę nervinę įtampą, varginamiems stuburo pažeidimų. Gilus raumenų masažas padeda pašalinti raumenų įtampą, susidariusią dėl ydingos laikysenos, stuburo patologijos ar nervinės įtampos. Taip pat puikiai veikiama sąnarių sistema: pagerėja sąnarių kraujotaka, atliekami pasyvūs judesiai, tempimo pratimai, kurie veikia ne tik sąnarius, bet ir raiščius, sausgysles bei raumenis. Po masažo jaučiamas palengvėjimas ir ramybė, todėl šis masažas skirtas ne tik kūnui, bet ir sielos palaimai.

2019 02 25

„Didlaukio klinikos“ masažo terapeutas Viačeslavas Baniuševičius: Masažo reikšmė darbui su vaikais

Masažas yra vienas iš seniausių gydymo būdų, darantis poveikį žmogaus organizmui. Šiandien masažo reikšmė vaiko subalansuotam vystymuisi yra pripažinta pediatrų, fiziologų, pedagogų bei pačių tėvų.

Masažą vaikams galima pavadinti neatskiriama jų sėkmingo fizinio bei neuropsichinio vystymosi dalimi. Prisilietimas yra gyvybiškai svarbus vaikui. Kuo daugiau mes liečiame vaiką, tuo labiau apsaugotas jis jaučiasi. Masažo metu vaiko nervų sistemai yra daromas labai didelis poveikis, per receptorius, randamus vaiko odoje. Reguliarus masažas vaikams skatina kraujotaką, kas labai reikalinga, nes augimo metu visi vaiko organizmo audiniai ir vidaus organai intensyviai auga. Masažas vaikams skatina limfos nutekėjimą, kas skatina organizmą labiau ir geriau priešintis infekcijoms. Masažo metu taip pat yra fiksuojama gipofizės aktyvi veikla, kas paskatina endorfinų ir augimo hormonų išskyrimą į kraują. Būtent dėl šios priežasties, vaikai gaunantys daugiau masažo procedūrų jaučiasi labiau gyvybingais, geriau auga, renka svorį ir didina savo raumenų masę. Be viso kas paminėta, masažas gerina vaiko organizmo adaptaciją prie aplinkos. Oro temperatūros kaita provokuoja lengvą stresą vaiko organizmui, į kurį vaikas reaguoja raumenų spazmu. Dažni ilgi spazmai sulaiko vaiko vystymasį. Kasdienis masažas mokina vaiką atsipalaiduoti atsakant tokiu būdu į stresą, didina ištvermę, gerina vaiko organizmo adaptyvines galimybes. Kai masažas yra derinamas su grūdinimo procedūromis, pažymimas vaiko imuniteto sustiprėjimas ir vaiko sugebėjimas būti labiau atspariam esamai aplinkai. Be to kasdienės masažo procedūros padės vaikui susidoroti su fiziniu bei emociniu krūviu. Yra įrodyta, jog pilvo masažas skatina geresnį virškinimą ir padeda atsikratyti pilvuko skausmo. Labai dažnai pilvo skausmai neleidžia vaikui ramiai miegoti. Masažas ir gimnastika stiprina kaulų-raumenų sistemą, padedant vaiko stuburui būti stipriam ir labiau lanksčiam. Tai vaikui yra labai svarbu, nes krūvis kaulų-raumenų sistemai augant su kiekviena diena tampa vis didesnis.

Masažas ne tik gerina fizinį vystymasį, bet ir gerina vaiko protinius sugebėjimus. Net esant lengvam glostymui didelis kiekis impulsų yra siunčiamas į smegenų žievę. Atrandant naujus judesius, vaikas pradeda domėtis jį supančia aplinka. Rankyčių ir pėdų masažas skatina vaiko kalbos centrų stimuliavimą. Kuo anksčiau vaikelis pradės šnekėti, tuo greičiau ir geriau jis bendraus su suaugusiais ir daugiau sužinos apie jį supantį pasaulį. Su masažu vaiko vystymasis bus labiau subalansuotas.

2019 02 25

„Didlaukio klinikos“ specialistė Gabrielė Puišytė – SOL: Kas yra SHIATSU ?

KLASIKINIS JAPONIŠKAS SHIATSU MASAŽAS

Ši masažo metodika yra sukurta Takujiro Namikoshi. Ją sudaro speciali technika, kuri yra oreantuota į vegetatyvinę nervų sistemą ir stiprina organizmą visumoje. Masažo metu kūne atsistato teisingas energijos pasiskirstymas. Šis rezultatas yra pasiekiamas suaktyvinant biologiškai aktyvius taškus ir naudojant sąnarių mobilizacijos technikas.

Masažas tinka turintiems jautrią odą bei nemėgstantiems aliejinių masažų.

Masažo metu žmogus turi vilkėti lengvus, natūralios medžiagos (pvz. medvilnius) laisvus rūbus: marškinėlius, kelnes be diržo ir sagčių, šortus.

Metodas yra išskirtinai saugus ir efektyvus. Rekomenduojamas norint pagerinti sąnarių judesio amplitudę, reabilitacijai po traumų bei esant esant įvairioms stuburo, sąnarių, periferinių nervų problemoms, ginekologiniams susirgimams, prostatos problemoms, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimams, įvairiems kraujo-kraujagyslių susirgimams, laikysenos sutrikimams (paaugliams), raumenų įtampai, nemigai.

2019 02 05

„Didlaukio klinikos“ masažo terapeutas Viačeslavas Baniuševičius: „Klausėte – atsakome“.

Skausmai kakle bei tirpimas ir silpnumas rankose

Kaklo ir pečių skausmai, ypatingai atliekant galvos linkimus į šoną bei sukant galvą, silpnumas rankoje arba pirštų bei delno tirpimas – būtent tokiais simptomais pasireiškia skausmus keliantis laiptinių kaklo raumenų sutrumpėjimas. Šie raumenis sutrumpėja labai dažnai ir tam yra keletas priežasčių. Pirmiausia tai sukamojo galvos raumens silpnumas dėl raktikaulio nestabilumo prie kurio šis raumuo tvirtinasi. Šiuo atveju priekinis laiptinis raumuo ima ant savęs silpno sukamojo galvos raumens funkciją. Abu šie raumenis kabinasi dar ir už pirmojo šonkaulio ir intensyviai dalyvauja kvėpavimo procese keliant pirmąjį šonkaulį. Antra priežastimi gali būti kaklo tiesiamųjų raumenų silpnumas. Šiuo atveju laiptiniai raumenis dėl priešingą judesį atliekančių raumenų silpnumo perima jų krūvį su tikslu stabilizuoti kaklą bei užtikrinti nors ir skausmingą judesį.

Laiptinių raumenų grupė susideda iš trijų raumenų – priekinio, vidurinio bei užpakalinio laiptinių raumenų. Šių raumenų būsena yra labai svarbi, nes būtent tarp jų praeina nervų – kraujagyslių rezginys, kuris žemiau formuoja rankos nervus ir kraujagysles. Būtent šių raumenų sutrumpėjimas iššaukia skausmus, tirpimą rankoje, skausmą kakle, labai dažnai nuo laiptinių raumenų sutrumpėjimo prasideda peties-mentės periartrozė.

2019 02 05

RVUL Insulto centro vadovas dr. Aleksandras Vilionskis:

Lietuvoje kasmet registruojame apie 10 tūkst. insultų. Šis skaičius nesikeičia per pastaruosius keletą metų ir tai turbūt priklauso nuo pirminės profilaktikos, rizikos veiksnių korekcijos, mūsų gyvensenos, tam tikrų ligų, kurios vėliau gali sukelti insultą, adekvataus gydymo. Insultas yra kažkokios negydytos ligos pasekmė. Taip atsitinka, kai žmonės ne visada gali pasirūpinti savo sveikata, laiku nesikreipia tam, kad būtų išaiškinti išeminio insulto rizikos veiksniai ir juos pradedama adekvačiai gydyti.

Daliai ligonių, kurių simptomai būdingi insultui, labai greit išnyksta, jie gali išnykti ir per keliolika ar kelias minutes. Tokiu atveju žmonės nelabai į tai kreipia dėmesio, mat įsivaizduoja – jei viskas praėjo, tai bus viskas gerai. Tai nėra tiesa, kadangi toks epizodas, yra vienas iš insulto rizikos veiksnių ir tai rodo, kad žmogus turi didesnę riziką artimiausiu metu (per kelias dienas ar per mėnesį) patirti tikrą insultą. Todėl tokie ligoniai turėtų kreiptis į gydytojus, turėtų būtų ištirti, priklausomai nuo esančios gretutinės patologijos.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/iveik-liga/kasmet-lietuvoje-insultas-istinka-10-tukstanciu-zmoniu-gyvybiskai-svarbu-pastebeti-pirmaji-simptoma.d?id=79458831

2019 01 25

„Didlaukio klinikos“ masažo terapeutas Viačeslavas Baniuševičius:

Karštųjų akmenų masažo poveikis bei taikymo ypatumai

Karštųjų akmenų masažas – tai nuostabus masažo bei gydančios karštųjų akmenų šilumos derinys. Karštųjų akmenų masažas pasižymi įvairiu poveikiu organizmui. Tai paaiškinama tuo, kad ši masažo procedūrą dėka gilaus šiluminio efekto aktyvizuoja daugelius procesus žmogaus organizme. Pagrindiniai tikslai su kuriais yra taikoma karštųjų akmenų terapija būtų sekantys:

Kraujotakos gerinimas,
Limfos nutekėjimo aktyvinimas,
Medžiagų apykaitos procesų audiniuose gerinimas,
Šlakų išvedimas iš organizmo,
Raumeninių spazmų nuėmimas,
Skausmo nugaroje bei raumenyse malšinimas,
Raminantis poveikis esant stresui,
Imuninės sistemos stiprinimas.

Senovės akmenų jėgos, gydančios šilumos bei masažo elementų visuma nuramina, atpalaiduoja bei gerina apykaitos procesus audiniuose. Ypatingai naudinga tai tiems audiniams kuriuose procesai vyksta lėtai, – tokiuose, kaip sausgyslės, raiščiai ir jungiamasis audinys. Vienu metu pagerėja šių audinių elastingumas bei judesiai per sąnarį. Gydymo metu išsiplečia kraujagyslės ir dėka šito pagerėja kraujotaka. Tai pagerina audinių aprūpinimą deguonimi, mineralais, vitaminais, imuninėmis ląstelėmis. Yra stimuliuojama limfotaka ir imuninė sistema, greičiau šalinasi medžiagų apykaitos produktai. Taip pat nuimama perteklinė įtampa raumenyse, dėka ko yra malšinamas skausmas. Teigiamą rezultatą nuo karštųjų akmenų masažo pastebi žmonės su šąlančiomis galūnėmis ir šis poveikis yra paaiškinamas geresniu energijos pasiskirstymu. Dėka karštųjų akmenų masažo gan dideliame plotyje yra stimuliuojamos jautrios nervų šaknelės, nuraminama vegetacinė nervų sistema kas leidžia žmogui greičiau pamiršti stresą keliančius padarinius.

2019 01 08

„Didlaukio klinikos“ masažo terapeutas Viačeslavas Baniuševičius: „Klausėte – atsakome“.

Nuolatinė pečių juostos raumenų įtampa, silpnumas bei skausmai

Pečių pasvirimas į priekį bei įtampa, pomentinis skausmas, silpnumas rankoje ir netgi delno arba pirštų nejautra – visa tai pečių juostos bei kaklo srities fizinės raumenų veiklos išbalansavimo pasekmė. Pečių juostos raumenų išbalansavimas pasireiškia tuo, kad vieniems raumenims nusilpus, kiti – atliekantys priešingą judesį fiziologiškai turi įsitempti, perimant nusilpusių raumenų krūvį su tikslu užtikrinti kūno laikyseną bei judėjimą.

Nejautra rankoje, silpnumas bei skausmas delne arba pirštuose gali būti susiję su nervų rezginio einančio po mažuoju krūtinės raumeniu suspaudimu. Pradžioje nejautra atsiranda naktį, kai mažasis krūtinės raumuo, netinkamai gulint, spaudžią nervus einančius po juo. Vėliau šie simptomai gali kartotis ir dienos metu, jei mažojo krūtinės raumens sutrumpėjimas tampa stipresnis. Silpnumas rankoje pradžioje gali būti nepastebimas, nes atsiranda tik esant didesniems krūviams, raumenis tiesiog greičiau pavargsta, bet vėliau gali atsirasti ir esant įprastiems judesiams. Tokios yra pastovios mažojo krūtinės raumens įtampos pasekmės. Toliau įvardinkime šio raumens pastovios įtampos priežastis.

Labai dažnai mažasis krūtinės raumuo įsitempia dėl priešingą judesį atliekančių raumenų silpnumo. Šie raumenis, tokie kaip apatinė bei vidurinė trapecija, rombiniai raumenis yra pagrindiniai dalyvaujantys mentės pritraukime. Esant šių raumenų silpnumui mentės nutolsta nuo stuburo į skirtingas puses kas iššaukia didesnį mažojo krūtinės raumens sutrumpėjimą bei pečių pasvirimą į priekį, o taip pat krūtinės ląstos veiklos apribojimą esant įkvėpimui, bei limfos užsistovėjimą kaklo ir galvos srityje. Pastovus mentės pritraukiamųjų raumenų ištempimas susilpnina juos, kas skatina skausmingų trigerinių taškų atsiradimą šių raumenų tvirtinimo vietose. Skausmingi trigeriniai taškai sukelia pomentinį skausmą, kurio radiusas gali būti labai įvairus.

Mentės pritraukiamųjų raumenų silpnumas bei pastovus ar besikartojantis skausmas sukelia įtampą pečiuose, o konkrečiau nusilpus apatinei ir vidurinei trapecijai bei rombiniams raumenims viršutinė trapecija įsitempia arba sutrumpėja. Pastovi įtampa sukelia nervų šaknelių ir kraujagyslių spaudimą kas sukelia skausmus bei pablogina kraujotaką ir limfotaką pečių juostos bei kaklo srityje.

Apie pečių juostos raumenų įtampą, silpnumą bei skausmus galima pasakyti labai daug, bet svarbiausia, kad žmogus suprastų priežastys, kurios sukelia minėtus simptomus. Pagrindine priežastimi drąsiai galima įvardinti netaisyklingą, kasdieninį kūno judesį kas ir sukelia minėtą fizinės raumenų veiklos išbalansavimą. Kol žmogus neišmoks taisyklingai sėdėti, vaikščioti ir aplamai judėti tol žmogų gyvenime lydės minėtos fiziologinės problemos.

2018 01 24

Homeopatė Jurga Baikauskienė:

Gydytoja dirbu virš 20 metų. Visada domino, kodėl žmogus suserga, kaip jam galima visaapimančiai padėti. Augindama vaikus, ypač susidomėjau natūralia medicina, kuri man padėjo suprasti, kad žmogaus organizmas yra darniai funkcionuojanti sistema. Kad kiekvienas simptomas ir liga turi savo reikšmę, priežastį. Kad tai, ką matom ar jaučiam, yra tik dalis, kas vyksta organizme. Kad išsiaiškinus ligos priežastis ir stiprinant silpnąsias mūsų organizmo grandis, galima išvengti daugelio ligų, o susirgus lengviau pasveikti.

Prieš 14 metų pradėjau studijuoti homeopatiją, suprasti įvairių natūralios medicinos krypčių veikimą. Supratau, kad jos visos skatina žmogaus savigydos jėgas ir paties organizmo atsistatymą. Pamačiau, kad natūraliais preparatais galima sustiprinti organizmo imuninę sistemą, tuomet, kai jau atrodo, kad jau niekas nebepadeda, padėti prie įvairių virškinimo trakto negalavimų,alergijų, pervargimo, sutrikusios emocinės būsenos, atsistatyti po sunkių ligų ir sudėtingų gydymų.

Homeopatiniai preparatai neturi pašalinio poveikio, todėl juos puikiai toleruoja vaikai, galima skirti nėščioms ir maitinančioms moterims, alergiškiems žmonėms.Kai kuriais atvejais taikomas gydymas tik natūraliais preparatais, kai kuriais atvejais- derinama su specialistų paskirtu mediikamentiniu gydymu.

Savo darbe taikau vokiečių gydytojo R. Folio metodiką – testuoju preparatus rankų akupunktūriniuose taškuose.

2017 10 13

TV3.lt korespondentės Ugnės Dargevičiūtės ir „Didlaukio klinikos“ neurologės Almos Tumonienės pokalbis apie Alzheimerio ligą.

Straipsnio nuoroda: https://www.tv3.lt/naujiena/929032/atminties-sutrikimu-prasidedanti-liga-is-esmes-pakeicia-seimos-gyvenima

2017 10 12

Masažo terapeutė: Stounterapija (su Kaukazo dolmenų akmenukais)

Stounterapija (angl. stone – akmuo, graik. therapeia – terapija) – tai gydomųjų masažų terapija naudojant natūralius akmenis. Šiuo atveju, masažui naudojami akmenys atvežti iš Kaukazo kalnų ir surinkti prie dolmenų (žiūrėkite Naujenos/Straipsniai). Manoma, kad kiekvienas dolmenas turi savo jėgą (energiją). Masažui naudojami akmenys surinkti prie dolmenų yra įkrauti skirtingomis energijomis – sėkme, meile, sveikata ir švelnumu.

Akmens terapija – viena iš seniausių masažo rūšių. Pirmieji šaltiniai apie šį gydymo metodą datuojami apie tris tūkst. metų prieš Kristų, Kinijos didybės metu. Tais laikais akmens terapija buvo tik turtingų žmonių gydymo privilegija.

Šiuolaikinės akmens terapijos metodas buvo atrastas XX amžiaus pradžioje. Be abejo, jis gerokai skiriasi nuo senovinio metodo. Dabartinė akmens terapija – tai gydomojo masažo principų, senovinių tradicijų, mokslo atradimų ir fiziologijos žinių derinys.

Akmenų masažo poveikis organizmui:

teigiamai veikia širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemas
subalansuoja medžiagų ir limfos apykaitą
iš organizmo greičiau šalinami toksinai
mažėja celiulito požymiai
pagerėja odos tonusas, elastingumas ir vandens balanso apykaita
stimuliuoja centrinės ir vegetatyvinės nervų sistemos veiklą
šalina raumenų nuovargį ir įtampą
gerina medžiagų apykaitą minkštuosiuose audiniuose, todėl sumažėja artrito ir osteochondrozės skausmai
gerėja miego kokybė
padeda atsikratyti su stresu ir nerimu susijusių sveikatos sutrikimų

Natūralų akmenų masažas – tai ypatingai švelni ir maloni terapija kūnui ir sielai.

2017 10 12

Psichologė Natalija Ivanauskienė: Dolmenai kaip energijos talpyklos

Keliaujant per Vakarų Kaukazo kalnus, būtinai užsukite prie dolmenų. Iki šiol nėra vieningos nuomonės apie dolmenų atsiradimą ir paskirtį. Man asmeniškai patinka šis dolmenų apibūdinimas: „Dolmenai – tai protėvių įmelstos šventyklos, pastatytos ypatingose vietose, susietose su žvaigždynais. Verta žinoti, kaip Žmogus gali panaudoti jų galias. Išsiaiškinta, jog 90 proc. dolmenų yra pastatyti virš Žemės plutos tektoninių lūžių. Kaip žinia, tokiose vietose Žemės energijos tėkmė neregimais fontanais trykšta į viršų. Akmuo – stipri, labai koncentruota informacijos talpykla. Akmuo kristalizuoja laiką. O laikas irgi yra informacijos ir energijos rūšis“.

Dolmenai yra savotiškai gražūs ir tvarkingi, tad tokią energiją jie ir skleidžia – ramybės, pasitikėjimo savimi. Man būnant šalia dolmenų buvo labai ramu. Nors kai kurie dolmenai yra miške (mes buvome prie keturių), jie šviečia ir atspindi saulę. Pastebėjome, kad šalia dolmenų yra labai tylu – nesigirdi nei paukščių čiulbėjimo, nei medžių lapų šnarėjimo, nei žiogų čirškimo, nei … nieko. Tyla. Ir mintys savaime prisiderina – tylu, gražu, ramu, patikima…

2017 10 11

Gydytojas neurologas Aleksandras Vilionskis:

Rekomendacijos sportuojantiesiems:

Galvos smegenų traumas neretai patiria aktyviai sportuojantys jauni žmonės ir vaikai. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, kada po traumos galima vėl sportuoti. Nors rekomendacijų yra daug ir jos skiriasi, tačiau visi ekspertai šioje srityje sutaria, kad žmogus gali pradėti sportuoti tik tada, kai jis niekuo nesiskundžia.

Šiuo metu nėra pakankamų duomenų, kad pasikartojančios lengvos galvos smegenų traumos vėliau padidina demencijos vystymosi riziką. Kai kurie tyrimai rodo, kad tokia trauma gali būti Parkinsono ligos rizikos veiksnys, tačiau tam patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai.

Ūminiam skausmui gydyti rekomenduojama skirti paprastų analgetikų, riboti didesnius fizinius krūvius, tačiau gulimas režimas nėra būtinas. Būklei negerėjant per 2–3 sav., tikslinga pakartotinė gydytojo konsultacija, o, būklei blogėjant, – anksčiau.

2017 10 03

Psichologė Natalija Ivanauskienė: Psichologinė pagalba onkologiniams ligoniams ir jų šeimos nariams

Ligos įveikimas reikalauja kantrybės ir nuoseklumo. Dažnai kantrybės mums nepakanka, kaip nepakanka ir kitų išteklių – laiko, pastangų, žmonių paramos.

Nustatyta onkologinė patologija ir diagnozė sumaišo Jūsų planus, sukelia problemų ir nesaugumo jausmą.

Taisyklė nr. 1

Visų pirma, pagalvokite, su kuo Jūs galite pasidalinti ir aptarti šią problemą. Negalima laikyti šios informacijos savyje. Mąstydamas apie nerimą keliančią problemą, žmogus visada sustiprina reakciją, „įbaugina“ save. Ne veltui sakoma: „Kas išsakyta – tas dingo“.

Taisyklė nr. 2

Kruopščiai pasirinkite žmogų, su kurio norėtumėte ir galėtumėte pasidalinti savo pergyvenimais. Venkite tų, kurie gali „įpilti žibalo į ugnį“ ir pradėti pasakoti Jums apie daugybę nelaimingų pavyzdžių. Tokia informacija Jums nereikalinga! Jums reikalingas protingas ir aktyvus pašnekovas, kuriuo gali tapti Jūsų gydytojas ar psichologas.
Taisyklė nr. 3

Onkologijoje, kaip ir bet kurioje medicinos srityje, laikas yra svarbus veiksnys ir tai yra svarbu įvertinti. Gydytojai dažnai skubina ligonius, ne todėl, kad kažkas būtų blogai, o todėl, kad būtent šiuo momentu yra palankiausios gydymo perpektyvos. Onkologinė diagnozė nebūtinai reiškia kelią į lėtinę, progresuojančią ligą. Dažniausiai jums tiesiog reikės skirti tam tikrą laiko dalį gydymui.

Taisyklė nr. 4

Jūs esate pilnavertis ir aktyvus gydymo proceso dalyvis. Jūs turite sutelkti jėgas, išanalizuoti savo išteklius, jausti savo kūną, įkvėpti gyvybinę jėgą pasveikimui.

Taisyklė nr. 5

Psichologų manymu, yra labai pavojinga įleisti ligą į savo gyvenimą ir leisti ligai Jus užvaldyti. Onkologinių ligų prigimties analizė teigia, kad tokiu būdu Jūsų organizmas aktyviai augina ląsteles, kurios nusprendė mirti. Todėl Jūsų psichika turėtų aktyviai veikti link ligos ir naviko atmetimo. Galvokite apie tai, kaip gerai jausitės po gydymo etapo – tikėkite, kad toks laikas ateis! Optimistai visada laimi – tai reikia žinoti visada ir visur, o ne tik ligos atvėju.

Taisyklė nr. 6

Svarbus yra ir gydymo eigos organizacinis aspektas. Kiek įmanoma, susiplanuokite savo gydymo eigą. Nuspręskite, kurioje medicinos įstaigoje gydysitės, sužinokite, kokių papildomų galimybių ir socialinių išmokų turite.

Taisyklė nr.7

Diagnozė gali sukelti vienatvės jausmą – ligos metu gali atrodyti, kad esate atskirtas (-a) nuo Jums įprasto žmonių rato, interesų ir rūpesčių. Gyvenimas pasidalina į „gyvenimą prieš diagnozę“ ir „gyvenimą po diagnozės“. Tačiau dažniausiai ligonis pats atsiskiria nuo artimų žmonių. Ieškokite tų, kurie gali jums padėti, ir pamatysite, kad tokių žmonių yra daug.

2017 10 02

Pranešame, kad nuo 2017 10 18 „Didlaukio klinikoje“ dirbs gydytoja psichiatrė.

Dovilė Janušauskienė – gydytoja psichiatrė: Psichiatrijoje yra svarbus ryšys tarp gydytojo ir paciento. Privačioje praktikoje yra daugiau galimybių pacientui skirti pakankamai laiko ir dėmesio, užtikrinti anonimiškumą.

Gydau šiuos sutrikimus:

nerimas
panikos atakos
depresija
nemiga
vegetaciniai sutrikimai, kuriems priežasčių neranda kiti specialistai (kraujospūdžio svyravimai, dažnas širdies plakimas, galvos svaigimas, dusimo jausmas, pykinimas, vėmimas, problemos su viduriais)
lėtinis skausmas
adaptacijos sunkumai
psichozės
atminties sutrikimai

Taikau šiuolaikinį medikamentinį gydymą kartu su kognityvine elgesio terapija.

2017 09 20

TV3.lt korespondentės Ugnės Dargevičiūtės ir „Didlaukio klinikos“ psichologės Natalijos Ivanauskienės pokalbis apie nerimą.

Straipsnio nuoroda: http://www.tv3.lt/naujiena/925383/nuolatinio-nerimo-pasekmes-baimes-priepuoliai-ir-fobijos

2017 09 15

Ieva Verkienė – „Didlaukio klinikos“ vaikų neurologė: ,,Sukrėsto kūdikio sindromas“.

Sukrėsto kūdikio sindromas – tai fizinės traumos, kai tėvai ar kiti žmonės supurto kūdikį, pasekmė. Vaikas paimamas už žąstų ir stipriai supurtomas, dažniausiai tai daroma stipriai ir iš visų jėgų.

Tai yra kaip paslėpta trauma. Daugelis net neįsivaizduoja, kas atsitinka smegenyse net ir truputį pakračius kūdikį.

Kai rėkiantis kūdikis purtomas, jo galvytė juda didele amplitude, nes silpni kaklo raumenys dar negali jos prilaikyti. Pirmaisiais metais kūdikio galva sudaro net 25 proc. viso kūno svorio (tuo tarpu suaugusio žmogaus – tik 10 proc.).

Mažo vaiko galvos sandarai būdinga tai, kad smegenys galvoje vystosi „erdviai“ – iki kaukolės kaulų yra gana nemažas atstumas, todėl purtomos smegenys atsitrenkia į kaulus.

Norą purtyti kūdikį dažniausiai sukelia menkas išmanymas apie jo priežiūrą ir auginimą. Faktai rodo, kad vaikas buvo supurtytas dėl to, kad jis rėkė naktį ir trukdė tėvams miegoti. Arba rėkė tuo metu, kai per televiziją buvo rodoma įdomi laida. Kai suaugęs žmogus netenka savitvardos, jo auka gali tapti bejėgis kūdikis. Deja, purtymas problemos neišspręs. Jis gali pridaryti daugybę kitų, nepalyginamai sunkesnių problemų – nuo kūdikio fizinio neįgalumo (paralyžiaus, epilepsijos) iki problemų jam pradėjus lankyti mokyklą (prastos atminties, suvokimo sunkumų, negalėjimo sukaupti dėmesio).

Tad jokiu būdu kūdikių nepurtykite!

2017 06 23

Seminaras

Padidinto kraujospūdžio mažinimas psichologiniais metodais.

Kviečiame domėtis ir rūpintis, kaip galėtume savo pastangomis išsaugoti sveiką kraujospūdį arba mažinti jį ne tik vaistų pagalba.

Seminare bus aptariama:
* kaip galime mažinti savo kraujospūdį, pažindami jausmus, keisdami įsitikinimus ir elgesį.

* savivertės ir savigarbos reikšmė fizinei savijautai, kraujospūdžio svyravimams.

* asmenybės savybių, susijusių su padidintu kraujospūdžiu, pažinimas ir keitimas.

Seminaras vyks 2017m. 07 05 d.(trečiadienis) 13 – 16 val. Didlaukio klinikoje (Didlaukio g. 80, Vilnius, www.didlaukioklinika.lt ).

Seminaro dalyvių skaičius grupėje 4-6 žmonės.. Seminaro kaina vienam dalyviui – 120 eurų.

Seminarą ves psichologė psichoterapeutė Rita Zykienė.

Būtina išankstinė registracija tel. 8 657 74094, 8 671 81840

2017 06 09

Rita Zykienė – „Didlaukio klinikos“ psichologė/psichoterapeutė

Širdies ligos ir jausmai

Viena iš priežasčių, kuri paskatina susirgimus širdies ligomis – yra užsitęsęs gedėjimas. Gedėti žmogus gali ne tik dėl artimojo mirties. Gedėjimo procesas gali būti išgyvenamas dėl įvairių netekčių: darbo paradimo, skyrybų, svarbių santykių praradimo, tremties, emigracijos, žymių finansinių nuostolių. Jeigu žmogus gedėjimo metu yra uždaras, neišreiškia jausmų, nesulaukia artimųjų supratimo, emocinės paramos, gedėjimas užsitęsia ir nuolatinis liūdeys, sielvartas, kaltės išgyvenimas tampa liguistais – žmogus suserga depresija, sutrinka miegas. Negydoma depresija sunkėja, pacientą aplanko mintys, kad nėra prasmės ir nebeverta gyventi. Šiuo atveju širdies liga tampa tarsi „teisėtu“ ir „gražiu“ savižudybės būdu. Todėl artimieji turėtų stebėti ir pakontroliuoti, ar sergantis širdies liga nusipirko gydytojo kardiologo paskirtus vaistus, ar laiku ir tinkamai juos vartoja, padrąsinti artimąjį pasikalbėti apie savo jausmus, problemas su psichikos sveikatos specialistais.

Susirgimus širdies ligomis gali provokuoti, skatinti asmenybės ypatumai ir elgesys: perdėtas darbštumas, atsakingumas, lankstumo stoka, didelis jautrumas, nemokėjimas nustatyti ribų bendravime, nemokėjimas konfrontuoti, konfliktų baimė ir vengimas. Labai dažnai toks savybių „rinkinys“ ir atitinkamas elgesys atveda prie chroniško nuovargio sindromo, kurio paskutinė stadija – ir vėl depresija.

Žinodami, kad Lietuvoje niekas stipraus ir chroniško nuovargio nepripažins liga ir nemokės už tai nedarbingumo pašalpos, turėtume patys labiau rūpintis darbo ir poilsio režimu, gedėjimo metu priimti įvairią specialistų pagalbą, psichologiškai dirbti su savo asmenybės problemomis, keisti kai kuriuos įprasto elgesio būdus. Metams bėgant organizmas sensta, todėl rūpinkimės savo gyvenimo pusiausvyra, atsižvelgdami į kūno siunčiamus signalus, į vidines emocijas ir jausmus, kurie niekada nemeluoja.

Susirgę širdies liga, prisiminkime, kad širdis yra meilės simbolis, įvairių jausmų „bazė“, tad gydykime ir kūną, ir jausmus. Susigražinkime džiaugsmą į savo gyvenimą.

2017 04 03

Naujena:

Aptarnaujame klientus, apdraustus sveikatos draudimu draudimo bendrovėje „Gjensidige“.

2017 03 02

Akupunktūra (Refleksoterapija) – tai vienas seniausių fizioterapijos metodų, kurio mechanizmas pagrįstas biologiškai aktyvių kūno taškų dirginimu fiziniais veiksniais. Tai viena iš seniausių gydymo sistemų, atsiradusi prieš kelis tūkstantmečius Kinijoje. Kiekvienas organas turi savo biologiškai aktyvius taškus, kuriais palaikomas dvipusis ryšys: veikiant biologiškai aktyvius taškus, impulsai pasiekia tam tikrus organus, o “sunegalavus” organui, pasikeičia ir jo biologiškai aktyvus taškas.

Refleksoterapeutai teigia, kad žmogaus organizme yra per 600 biologiškai aktyvių taškų, kurie jungiasi tarpusavyje ir sudaro 12-13 meridianų. Dirginant biologiškai aktyvų tašką, sukeliamas refleksinis atsakas ir pasiekiamas geidžiamas terapinis efektas.

Akupunktūra (Refleksoterapija) taikoma:

įvairios kilmės nugaros, sąnarių, raiščių, raumenų, galvos, ausies ir t.t. skausmams malšinti
įvairios neuralgijos: radikulitas, migrena, veido nervo paralyžius, trišakio neuralgija ir t.t.
funkciniai virškinimo sistemos sutrikimai
alerginiai susirgimai
pervargimas, nemiga, stresas
mėnesinių ciklo sutrikimai
klimakterinis sindromas
bandant mesti rūkyti

Refleksoterapija taikoma ir profilaktiškai, norint išvengti įvairių ligų ir negalavimų.

Refleksoterapija atpalaiduoja susikaupusią įtampą, atstato organizmo gyvybingumą, teigiamai veikia nervų ir imuninę sistemą bei pagerina limfos, kraujo ir energijos cirkuliavimą, tuo padėdama ląstelėms geriau įsisavinti gyvybiškai svarbias medžiagas ir pašalinti iš jų žalingus medžiagų apykaitos produktus. Refleksoterapija skatina natūralias žmogaus gyvybines galias apsisaugoti nuo galimų ligų ir jas gydyti.

Refleksoterapija tinka bet kurio amžiaus žmogui – nuo kūdikio iki senjoro. Dėl bendrą organizmo būklę stiprinančio poveikio refleksoterapija rekomenduojama visiems vyresnio amžiaus ar žemą atsparumą ligoms turintiems asmenims.

Refleksoterapija netaikoma nėštumo metu, esant nestabiliai psichinei paciento būklei, karščiuojant, infekcijų metu.

2016 12 01

Naujena:

Aptarnaujame klientus, apdraustus sveikatos draudimu draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

2016 11 17

Erika Ivanauskaitė – „Didlaukio klinikos“ jogos mokytoja :

Jogos nauda žmogui yra didelė. Joga apjungia ir teigiamai veikia kūną, protą ir dvasią. Reguliarios jogos asanų pratybos suteikia žmogui sveikatą ir gerą savijautą. Štai vienuolika naudingiausių jogos aspektų:

Joga mažina stresą ir moko jį valdyti. Joga mažina kortizolio (streso hormono) kiekį kūne.
Reguliariai atliekami jogos pratimai mažina skausmą.
Joga reguliuoja ir moko valdyti kvėpavimą. Žmogus, praktikuojantis jogą, kvėpuoja giliau ir lėčiau. Taisyklingas kvėpavimas gerina plaučių funkciją, balansuoja nervinę sistemą, ramina protą.
Joga lavina kūno lankstumą, prailgina raumenis, sausgysles, raiščius.
Jogos pratybų metu dirba visi raumenys – stiprėja kūnas nuo galvos iki kojų.
Joga padeda reguliuoti svorį, degina riebalus.
Gerėja kraujo apytaka. Joga taip pat reguliuoja kraujo spaudimą ir pulso dažnį.
Joga leidžia širdžiai įsisavinti daugiau deguonies – taip aktyvuojamos visos kitos organizmo funkcijos.
Jogos pratybos šalina šlakus ir toksinus.
Joga lavina gebėjimą susitelkti ties šiuo momentu. Gerėja koordinacija, reakcija ir atmintis.
Atsiranda vidinė ramybė.

2016 11 09

Naujena:

Aptarnaujame klientus, apdraustus sveikatos draudimu draudimo bendrovėje If P&C Insurance AS.

2016 11 08

Naujena:

Aptarnaujame klientus, apdraustus sveikatos draudimu draudimo bendrovėje Compensa Life Vienna Insurance Group SE.

2016 10 21

„Didlaukio klinikos“ masažuotoja:

Pastaraisiais metais daugelis žmonių ilgisi sveikatos priežiūros būdų, kurie grindžiami ne medikamentais ar technologijomis, tačiau gydomąja fizinio kontakto galia.

Šiandien sunku rasti kliniką, polikliniką, ligoninę ar reabilitacijos centrą kuriuose nebūtų taikomas masažas.

Šiuolaikinėje medicinoje masažo terapija yra pripažinta manualinės terapijos rūšis, kuri yra pritaikoma reabilitacijos, kineziterapijos, ortopedijos srityse.

Žmogaus kūnas yra fizinis objektas, reaguojantis į fizinį poveikį, o žmogaus anatomijos supratimas yra masažo svarbos suvokimo pagrindas.

Masažas suvokiamas ne tik kaip profilaktinė, stiprinanti sveikatą, atstatanti darbingumą, fizines ir psichines žmogaus jėgas, bet ir gydomoji priemonė įvairių susirgimų atveju.

Masažo techniką ir intensyvumą parenka specialistai, atsižvelgdami į nusiskundimus, sutrikimus, ligas ir asmens poreikius.

„Didlaukio klinika“ siūlo platų masažo paslaugų asortimentą“.
Mūsų klinikoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas medicininio gydomojo masažo procedūroms, kurie atliekami rankomis. Visus masažus atlieka kvalifikuoti, medicininį išsilavinimą turintys specialistai.
„Didlaukio klinikoje“ tai pat atliekamos veido ir kūno kontūrus koreguojančios, jauninančios bei atpalaiduojančios procedūros. Procedūras atlieka kvalifikuoti ir patyrę kosmetologai.

2016 10 20

Naujiena:

„Didlaukio klinika“ teikia naują paslaugą. Gydytojo neurologo iškvietimas į namus. Kaina sutartinė. Būtinas išankstinis apmokėjimas.

2016 10 18

Vaikai ir stresas. Kuo anksčiau pastebėsite, kad jūsų vaikui „kažkas ne taip“, tuo geriau. Kaip ir suaugusiųjų, kiekvieno vaiko reakcija į stresą yra skirtinga. Pagrindiniai streso simptomai gali būti:

Fiziniai: galvos, pilvo skausmai, vėmimas, kelnaičių prišlapinimas, griežimas dantimis;
Emociniai: baimė, suirzimas, liūdesys, naktiniai košmarai;
Elgesio: verkimas, nerviniai tikai, emocijų nekontroliavimas, prastas miegas;
Elgesio su kitais: vienišumas, erzinimas arba net tyčiojimasis iš kitų, melavimas, išskirtinis kuklumas.

Susirūpinti reikėtų, jei pastebite du ir daugiau išvardintų simptomų, kurių anksčiau nebuvo. Kai kurie vaikai neparodo, kad jiems yra sunku. Tai vaikai, kurie nori patenkinti tėvus ir labai bijo juos nuvilti. Taip pat yra vaikai, kurie nevaldo streso, tampa labai reiklūs, viską griaunantys, erzina ar net tyčiojasi iš kitų vaikų.

Beveik visi mokslininkai sutaria, kad vaikų stresas kyla dėl:

tėvų skyrybų
persikraustymo į kitus namus
išsiskyrimo su tėvais baimės
bausmės baimės
rimtos ligos
baimės būti nemėgiamu
nepritapimo grupėje baimės
nesutarimo su kitais vaikais baimės
baimės „pridaryti į kelnes“

Jūs galite padėti savo vaikui susidoroti su neįprastomis ar erzinančiomis situacijomis ir išmokyti juos, kaip elgtis tokiose situacijose. Tai bus viena geriausių pamokų, kurias galite duoti savo vaikui.

2016 10 14

Dr. Aleksandras Vilionskis – Lietuvos insulto asociacijos valdybos narys, Lietuvos neurologų asociacijos ir tarptautinių insulto organizacijų narys.

Svarbu nepavėluoti. Gydytojas pabrežė, kad žmonės laiku nesikreipia į gydymo įstaigas, nes neatpažįsta insulto. „Mūsų skaičiavimais, laiku atvyksta mažiau nei pusė ligonių“, – sako A. Vilionskis. Gydytojas išvardijo pagrindinius simptomus, kurie praneša apie prasidedantį insultą. Tai staigus vienos kūno pusės dalinis ar visiškas nusilpimas; staigus vienos kūno pusės galūnių jutimo praradimas ar jų nutirpimas; kalbos sutrikimas; staigus koordinacijos sutrikimas (bet ne galvos svaigimas ir pykinimas, kaip populiaru manyti); staigus, labai stiprus galvos skausmas, kokio žmogus lig tol nebuvo patyręs. Pastebėjus bent vieną šių simptomų (dažniausiai būna keletas jų), privalu nedelsiant kreiptis į medikus. Pasak A.Vilionskio, kiekvienas mūsų galime patirti insultą. Juolab jei sergama cukriniu diabetu, negydoma arterinė hipertenzija, yra per didelis cholesterolio kiekis, asmuo rūko. Sutrikęs širdies ritmas didina insulto riziką 5-6 kartus. Dar vienas insulto rizikos veiksnys – amžius. Taigi, visuomenei senstant, šios ligos atvejų tik daugės. Duomenys rodo, kad dažniausiai insultą patiria 65-75 metų žmonės. Vyrams jis paprastai įvyksta 10 metų anksčiau. Pasitaiko net labai jaunų, mokyklinio amžiaus pacientų.

2016 10 01

„Didlaukio klinikos“ masažuotoja apie gydomąjį masažą:

Gydomasis masažas taikomas gydant pacientus, sergančius širdies-kraujagyslių, nervų sistemos ligomis, esant kvėpavimo organų, atramos-judėjimo, virškinimo ar lytinės sistemos funkcijų sutrikimams, o taip pat – medžiagų apykaitos sutrikimų atvejais.
Gydomasis masažas atnaujina sutrikusios vietos funkcionavimą, t. y. pašalina skausmą ir raumenų nuovargį, įtampą, pagerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, naikina spazmus, sugrąžina sąnarių judrumą. Net trumpalaikis masažas atstato organizmą, pašalina pieno rūgštį iš raumenų, kelia tonusą, audinių elastingumą.

a} Giliųjų raumenų ir audinių atpalaidavimas

Arba miofascijinis atpalaidavimas, kurio metu masažo terapeutas taiko minkštųjų audinių tempimo techniką. Fascija – tai audinys dengiantis visus kūno raumenis bei organus, todėl kūne gali atsirasti įvairūs disbalansai, kuriuos sukelia būtent šio audinio sutrumpėjimas, išilgėjimas ir padėties pasikeitimas tam tikrose vietose. Kūne raumenys ir fascija jungiasi į tam tikras grandis, jungiančias mus nuo pat pakaušio iki kojų pirštų, ir tos grandys privalo būti subalansuotos tarpusavyje. Masažo indikacija esant kaklo, krūtinės ar juosmens skausmui, ydingai laikysenai (pvz. skoliozei), sportinėms traumoms, apribotiems judesiams, neurologiniams sutrikimams, migreniniam skausmui, artritui, raumenų spazmams, sutrumpėjimams, elastingumo sumažėjimui.

b} Klasikinis –gydomasis

Klasikinis (Švediškas) masažas apima kiekvieną raumenį atskirai, o bendras masažo poveikis veikia atpalaiduojančiai ir raminančiai. Dėl judesių pasikartojimo pagal kraujotakos eigą link širdies, padedama pagerinti medžiagų apykaitą, šalutinių produktų pašalinimą iš organizmo.

c} Segmentinis masažas
Segmentinis masažas – tai masažo rūšis, kuri remiasi segmentine kūno sandaros teorija ir naudoja klasikinio masažo būdus, o taip pat specialius segmentinius būdus. Masažas pagrįstas tuo, kad žmogaus organai ir funkcinės sistemos glaudžiai tarpusavyje susiję. Senai įrodyta, kad žmogui susirgus vidaus organų ligomis, atsiranda tam tikrų odos pakitimų, padedančių nustatyti diagnozę. Žinant, kokius organus dirgina tam tikras nugaros smegenų segmentas ir kokiomis ligomis sergant būna skausmingos kai kurios kūno paviršiaus vietos, masažuojant galima refleksiškai veikti vidaus organus. Ši masažo rūšis rekomenduojama sergant stuburo, vidaus organu, kojų ir rankų kraujagyslių ligomis.

2016 09 19

„Didlaukio klinikos“ gydytoja neurologė A. Tumonienė pasakoja apie nugaros skausmą.

Nugaros skausmas yra viena iš dažniausių medicininių problemų. 8 iš 10 žmonių anksčiau ar vėliau patiria vienos ar kitos nugaros dalies skausmą. Skausmas gali būti ūmus, dažnai atsiradęs po sunkesnio fizinio krūvio, darbo nepatogioje padėtyje, sporto ir pan., ar lėtinis, kai žmogus daugiau nei tris mėn pastoviai jaučia maudžiantį nemalonų skausmą, ribojantį kasdieninę veiklą. Lėtinis skausmas dėl įvairių priežasčių kartais gali sustiprėti iki nepakenčiamo ir šis skausmo sustiprėjimas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar mėnesių.

Ūmiam nugaros skausmui gali padėti poilsis bei nereceptiniai nuskausminamieji vaistai, tačiau, jei skausmas labai stiprus ar būklė negerėja 3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris apžiūrėjęs patars tinkamiausius medikamentus ir režimą.

Lėtinio skausmo ir jo paūmėjimo atveju rekomenduojama specialisto neurologo konsultacija, kadangi labai svarbu išsiaiškinti skausmą sukėlusią priežastį. Ji gali būti dėl raumenų, raisčių patempimo – raumeninis skausmas, dėl stuburo struktūrų pakitimo – vertebrogeninis skausmas, dėl nervų šaknelių bei nervų kamienų pakenkimo – neurogeninis skausmas, dėl vidaus organų pakenkimo – inkstų, kasos, dėl ginekologinės patologijos – visceralinis skausmas ir kitos kilmės. Neurologas, išsiaiškinęs paciento medicininę istoriją, neurologiškai apžiūrėjęs pacientą, esant reikalui atlikęs radiologinius tyrimus (stuburo rentgenogramą ar kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansinį tyrimą) išaiškina pacientui rizikos veiksnius, profilaktines priemones išvengti ligos pablogėjimo ir paūmėjimų bei parenka teisingiausią gydymo taktiką.

2016 09 16

Gija Amkoladze – medicinos gydytojas, manualinis terapeutas, refleksoterapeutas, Lietuvos Aikido Federacijos prezidentas:
„Problemos su stuburu prasideda nuo mažų skausmų, o vėliau šis skausmas diena iš dienos tik stiprėja. Pastovus nugaros nuovargis, greičiausiai, raumenų spazmai – stuburo pakitimų rezultatas. Stuburas susinešioja, kaip ir kitos kūno dalys, jis senėja ir šio proceso pašalinti negalima. Aštrus kaklo ir juosmens skausmas praneša mums apie nervo užspaudimą. Su amžiumi vyksta negrįžtami pakitimai tarpslanksteliniuose diskuose, kurie turi įtakos ir nervinių šaknelių galūnėms. Galvos svaigimas, dažni galvos skausmai ar alpulys gali būti signalu, kad stuburas yra pažeistas ir kraujas nepatenka į galvos smegenis. Tai kitas etapas – kraujotakos sutrikimai, įtampa ir spazmai raumenyse. Be to, ir vidinių organų darbas yra tampriai susijęs su teisinga laikysena ir sveiku stuburu.

Kaip bus diagnozuota liga, priklauso nuo specialisto patirties ir nuovokumo. Dažniausiai specialistas prašo ir kompiuterinės tomografijos tyrimų rezultatų. Manualinės terapijos ypatumas yra tas, kad tai nėra medikamentinis gydymas. Po pirmojo vizito turi praeiti šiek tiek dienų. Prireikia 3-5 dienų, kad raumenys užfiksuotų naują padėtį po manualinės terapijos. Retai kada pakanka 2-5 vizitų pas gydytoją. Visiškai panaikinti negalavimų neįmanoma, tačiau viskas tik jūsų rankose, kaip jūs rūpinsitės savo kūnu toliau“.