PASLAUGOS

tel.:
+370 67 18 18 40

Psichoterapeutė (kognityvinė elgesio terapija)

Dovilė Janušauskienė

informaciją apie psichoterapeutę rasite čia

Registruokitės užpildydami registracijos formą čia, arba telefonu.

Psichoterapeutė Diana Šateikienė

Diana Šateikienė

informaciją apie gydytoją rasite čia
Registruokitės užpildydami registracijos formą čia, arba telefonu.

Psichoterapija (iš senovės graikų ψυχή – „siela“, „dvasia“ + θεραπεία – „gydymas“, „atsigavimas“) – galima apibrėžti kaip gydymo metodą, kurio metu gydytojai psichoterapeutai dažniausiai taiko verbalinę komunikaciją siekiant pagerinti psichinę paciento sveikatą. Psichoterapijos metu specialistas padeda pacientui geriau suprasti save ir savo išgyvenimus, spręsti emocinės, elgesio ir socialines problemas, taip pat išmokti susitvarkyti su įvairaus pobūdžio sunkumais.

Psichoterapija  tai terapinių intervencijų sistema, veikianti psichiką, ir per psichiką – žmogaus organizmą. Psichoterapijos tikslas – išvaduoti žmogų nuo įvairių problemų, skatinti asmenybės augimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Veiksminga psichoterapija labai priklauso nuo gero, pasitikėjimu grįsto ryšio tarp psichoterapeuto ir kliento, taip pat nuo paties kliento motyvacijos ir atsakingumo.

Kam reikalinga psichoterapija?

Jei psichoterapijos esmę apibūdintume taiklia ir perkeltine aforizmų kalba, gautume tokią interpretaciją: stenkitės pakeisti tai, ką galima pakeisti; priimkite tai, ko pakeisti negalima, ir padėkite kitiems pajusti skirtumą. Psichoterapija yra veiksmingas įvairių fobijų, panikos priepuolių, depresijos, seksualinių sutrikimų (įskaitant frigidiškumą ir psichogeninę impotenciją), valgymo sutrikimų (bulimijos, anoreksijos) ir įvairių priklausomybių bei potraukių gydymo būdas.

Tačiau unikalus psichoterapijos bruožas yra jos mastas ir globalus poveikis: tai ne tik ligų gydymo priemonė, psichoterapija gali tapti stebuklinga lazdele, kuri radikaliai pakeis žmogaus gyvenimą, pakels jo kokybę į naują lygį. Jei jaučiatės nepatenkinti savimi, patiriate vienišumą, sunkiai užmezgate ryšius, nuolat esate blogos nuotaikos ar nuolat irzlūs, psichoterapija gali lengvai išspręsti visas šias problemas.

Ir tikrai nereikėtų bijoti priešdėlio „psicho“ žodyje „psichoterapija“. Juk kas laikoma normalia psichine būsena? Kas yra labiau „normalus“: žmogus, bijantis aukščio, ar individas, bijantis savo viršininko? Visuomenės manymu čia nėra nieko neįprasto, o psichoterapeutas abiejose situacijose tikrai galėtų rasti sau darbo.

Šiuo atveju gana tikslingai būtu cituoti PSO statistiką, pagal kurią daugiau nei 25% pasaulio gyventojų tam tikru gyvenimo momentu yra kentėję nuo kokio nors elgesio ar psichikos sutrikimo, įskaitant neurozes, fobijas ir depresiją.

Noras tai ištaisyti arba bent išmokti su tuo gyventi, kad neerzintum kitų ir pasiektum harmonijos su savimi būseną – tai daug tinkamesnis normalumo apibūdinimas. Svarbiausia rasti jėgų kreiptis profesionalios pagalbos, o ne likti vienam su savimi ir savo „tarakonais“.

Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, psichoterapija užsiima… taip, psichoterapeutai. Nors plačiąja prasme bet kuris gydytojas (geras gydytojas) tam tikru mastu gali būti vadinamas psichoterapeutu: taip pat ir šeimos gydytojas, chirurgas, anesteziologas ir net slaugytojai. Visi jie padeda pacientams susidoroti su nerimastingais lūkesčiais ir rodo empatiją. Tačiau visa tai galima pavadinti intuityvia psichoterapija. Jei kalbėtume apie profesionalią psichoterapiją, tai tikras menas, balansuojantis psichologijos, sociologijos, filosofijos ir medicinos sandūroje. Tai ypatinga medicinos sritis, kuriai reikalingas visiškai išskirtinis, šiai disciplinai būdingas požiūris į terapinį procesą, pagrįstas pasitikėjimu ir konfidencialumu.

Kognityvinis-elgesio psichoterapijos metodas pagrįstas I. P. Pavlovo sąlyginių refleksų teorija, B. Skinnerio darbais, A. Becko ir A. Elliso darbais.

Kaip rodo pavadinimas, šis metodas apima tiek darbo su įsitikinimais, taip vadinamomis iracionaliomis mintimis (kognityvinio komponento), tiek elgesio lavinimo technikomis. Kognityvinis-elgesio psichoterapijos ir psichologinės pagalbos metodas skiriasi nuo psichoanalizės pagrindiniais bruožais ir sutelkia dėmesį į dabartinę žmogaus būseną bei mūsų minčių įtaką emocinėms apraiškoms ir veiksmams. Rezultatas – pacientas išmoksta naujų elgesio modelių, o skausmingi simptomai išnyksta.

Ryšys tarp probleminių situacijų ir elgesio, emocinės būsenos, kūno reakcijų ir mūsų pačių minčių jau seniai pripažintas. Pavyzdžiui, panikos priepuolių metu masinėse vietose ar uždarose erdvėse pasireiškia galvos svaigimas, širdies plakimas, dusulys, šaltkrėtis ir kt.

Emocinės apraiškos apima stiprų nerimą, dėl kurio kyla mintis „Aš galiu mirti“. Kai minčių iškraipymai pakeičiami grįžtamojo ryšio mechanizmu, mūsų nuotaika pagerėja ir įvairios neigiamos reakcijos išnyksta. Pagal I. P. Pavlovo sąlyginių refleksų teoriją, žmonės turi sąlyginius ir nesąlyginius refleksus. Atitinkamai yra ir teigiami (atlygiai, paskatos), ir neigiami  (bausmės, nuobaudos) norimo elgesio pastiprinimai.

Pagrindiniai kognityvinio-elgesio metodo privalumai yra glaudus ryšys su neurofiziologija ir lingvistika bei griežti moksliniai įrodymai. Kognityviniai-elgesio metodai psichoterapijoje ir psichologiniame konsultavime gali būti taikomi esant įvairiems psichikos sutrikimams, įskaitant šizofreniją.

Jie dažniausiai naudojami kompleksiškai gydant obsesinį-kompulsinį sutrikimą, depresiją ir panikos priepuolius. Kognityvinių sutrikimų atvejais, tokių kaip įvairios demencijos formos, pacientai gauna paprastus nurodymus, kaip pakeisti savo elgesį.

Kognityvinis-elgesio metodas psichoterapijoje ir psichologiniame konsultavime teigia, kad patologinės išvados ir įsitikinimai trukdo normaliam mūsų kūno funkcionavimui. Pavyzdžiui, kartais mes darome prielaidas apie ką nors, remdamiesi nereikšmingais išoriniais požymiais, ir tai veda prie įsitikinimo, kad tas žmogus neigiamai vertina kitus.

Kitais atvejais žmonės pesimistiškai vertina ateitį neturėdami tam jokio pagrindo, susitelkia į neigiamus gyvenimo aspektus, daro globalias išvadas, pagrįstas smulkiomis detalėmis, arba formuoja kraštutinius vertinimus: „arba juoda, arba balta“.

Visa tai veda prie nemalonių pasekmių profesiniame ir asmeniniame gyvenime, gali sukelti įvairių psichikos sutrikimų. Tokių patologinių įsitikinimų analizė leidžia išplėsti savo elgesio spektrą, pasiekti sėkmę ir kurti savo ateitį.

tel.:
+370 67 18 18 40

tel.:
+370 67 18 18 40

Psichologas – tai toks specialistas, kuris gali padėti: išmokti rasti išeitis iš krizinių situacijų, patikėti savo jėgomis, rasti vidinių resursų, nugalėti depresiją.

Psichologinis konsultavimas – tai susitikimas saugioje ir konfidencialioje erdvėje, kur galite kalbėtis apie savo problemas, sunkumus ir būti dėmesingai išklausytas bei priimtas. Dažnai sudėtingais gyvenimo momentais neužtenka jėgų ir objektyvumo tinkamai susiorientuoti patiems ir tuomet yra reikalinga psichologo pagalba. Psichologinė pagalba rekomenduojama ne tik tiems  žmonėms, kurie  susidūrė su sudėtingomis situacijomis ar jau kenčia nuo simptomų ir sutrikimų, bet ir gerai besijaučiantiesiems klientams, siekiantiems labiau pažinti save, elgtis “sveikiau”  bei pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Psichologas konsultuoja, esant psichologinio  pobūdžio sutrikimams:

Suaugusiems –

• psichosomatiniai skausmai
• stresas, įtampa
• santykių sunkumai
• skyrybos, netektys bei dideli gyvenimo pokyčiai
• nerimas ir įvairios baimės
• liūdesys, depresija
• stresinės gyvenimo aplinkybės
• trauminės patirtys
• gyvenimo tikslo ir prasmės klausimai

Vaikams –

• išgyvenimai, susiję su artimųjų netektimi, skyrybomis
• dideli gyvenimo pokyčiai
• sunkiai valdomas pyktis
• nerimas ir įvairios baimės
• nepasitikėjimas savimi
• vienišumo jausmas
• sunkumai bendraujant su bendraamžiais

Psichologė

Natalija Ivanauskienė

informaciją apie psichologę rasite čia
Registruokitės užpildydami registracijos formą čia, arba telefonu.

Psichologija (iš graikų kalbos psyche – „siela“ + logos – „sąvoka“, „mokymas“) yra mokslas, tiriantis psichinius procesus, elgesį ir žmogaus veiklą. Ji nagrinėja, kaip žmonės mąsto, jaučia, suvokia pasaulį ir bendrauja tarpusavyje.

Pagrindiniai psichologijos tikslai ir dalykas

Pagrindinis psichologijos tikslas – kaupti žinias apie žmogaus psichiką ir jos vystymąsi ir pritaikyti sukauptas žinias žmonių gyvenimo tobulinimui.

Ji tiria:

• Psichinius procesus: mąstymą, atmintį, dėmesį, vaizduotę, emocijas, suvokimą.
• Psichines būsenas: laikinas psichinės veiklos charakteristikas (pvz., stresą, nerimą).
• Asmenybės bruožus: stabilius charakterio bruožus, temperamentą, gebėjimus, motyvaciją.
• Elgesį: išorinės psichinės veiklos apraiškas, žmogaus veiksmus ir reakcijas į aplinkinį pasaulį.

Psichologija siekia suprasti psichinės veiklos dėsningumus jos raidoje, kad paaiškintų, kaip objektyvus pasaulis atsispindi žmogaus sąmonėje ir kaip tai veikia žmogaus veiksmus.

Pagrindinės psichologijos sritys ir šakos

Psichologija apima daug specializuotų sričių. Bendroji psichologija: tyrinėja bendriausius žmogaus psichikos modelius ir jų tyrimo metodus, sudarydama pagrindą visoms kitoms šakoms.

Psichologijos taikymas 

• Psichologinių tyrimų metu įgytos žinios taikomos įvairiose srityse. Psichologai padeda žmonėms įveikti gyvenimo krizes, gerinti santykius, atrasti vidines stiprybes, pasiekti savirealizaciją, įveikti perdegimo sindromą ir nerimo sutrikimus.
• Psichologija yra nuolat besivystantis mokslas, sąveikaujantis su filosofija, sociologija, biologija ir neuropsichologija.

Pagrindinis psichologijos bruožas, skiriantis ją nuo kitų mokslų, yra tas, kad jos tyrinėjamo realybė tapo žinojimo objektu gerokai anksčiau, nei ji buvo įforminta kaip mokslas. Tradiciškai ši realybė buvo vadinama dvasia arba siela ir buvo religinės bei filosofinės refleksijos prerogatyva. Nuo seniausių laikų socialinio gyvenimo poreikiai vertė žmogų atskirti ir atsižvelgti į žmonių psichinės sandaros ypatumus.

Matyt, žmonės pradėjo domėtis kažkokiu dvasiniu principu, vadovaujančiu jų elgesiui, egzistavimui labai tolimais priešistoriniais laikais. Pirmosios teorijos, pateiktos elgesiui paaiškinti, rėmėsi išoriniais žmogaus veiksniais, pavyzdžiui, tam tikru „šešėliu“, gyvenančiu kūne ir paliekančiu jį po mirties, arba dievais, kurie buvo laikomi atsakingais už visus žmogaus veiksmus.

Vėlesni graikų filosofai, ypač Aristotelis, iškėlė idėją apie sielos, kuri yra sujungta su kūnu ir kontroliuoja mintis bei jausmus, egzistavimą, pagrįstą per visą gyvenimą sukaupta patirtimi.

Aristotelis savo traktate „Apie sielą“ padėjo psichologijos, kaip savarankiškos žinių srities, pamatus. Iš pradžių psichologija buvo laikoma sielos mokslu. Šis psichologijos apibrėžimas buvo pateiktas daugiau nei prieš du tūkstančius metų. Sielos buvimas buvo naudojamas paaiškinti visus nesuprantamus žmogaus gyvenimo reiškinius.

Psichologijos dalykas yra žmogaus psichika, taip pat pagrindiniai jos formavimosi ir funkcionavimo dėsniai. Psichologija tyrinėja subjektyvių (psichikos) reiškinių, procesų ir būsenų pasaulį, nesvarbu, ar jie sąmoningi, ar nesąmoningi. Taigi, psichologija apibrėžiama kaip mokslinis elgesio ir vidinių psichinių procesų tyrimas bei įgytų žinių praktinis taikymas.

Kas yra psichika? Psichika yra gyvos, labai organizuotos materijos savybė, susidedanti iš gebėjimo per savo būsenas atspindėti supantį objektyvų pasaulį, jo ryšius ir santykius. Psichinė refleksija nėra veidrodinė, mechaniškai pasyvi pasaulio kopija (kaip veidrodis ar kamera); ji siejama su paieška ir pasirinkimu. Psichinėje refleksijoje gaunama informacija yra specifiškai apdorojama, t. y. psichinė refleksija yra aktyvus pasaulio atspindys, susijęs su tam tikru būtinumu, poreikiais. Tai subjektyvus, selektyvus objektyvaus pasaulio atspindys, nes jis visada priklauso subjektui, neegzistuoja už subjekto ribų ir priklauso nuo subjektyvių savybių. Psichika yra „subjektyvus objektyvaus pasaulio vaizdas“, subjektyvių išgyvenimų ir subjekto vidinės patirties elementų rinkinys.

Kreiptis į psichologą reikėtų šiais atvejais: esant intensyviems ir užsitęsusiems emociniams išgyvenimams (pavyzdžiui, po netekties, skyrybų ar traumos), santykių problemoms, emociniam perdegimui, padidėjusiam nerimui ar prislėgtai nuotaikai. Pagalbos taip pat reikia, jei jaučiatės ne savo vietoje, kartojate tas pačias klaidas arba tiesiog norite pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Jei nesate tikri

Jei jaučiate, kad kažkas negerai, bet negalite tiksliai nustatyti problemos priežasties, verta pasikonsultuoti su specialistu. Psichologas gali padėti suprasti situaciją, nustatyti, kokios pagalbos jums reikia, ir, jei reikia, rekomenduoti kreiptis į kitą specialistą (pvz., psichiatrą).

Verta kreiptis į psichologą, kai emociniai ir psichologiniai sunkumai trukdo kasdieniam gyvenimui, darbui, santykiams arba neišnyksta laikui bėgant. Psichologas padeda sveikiems žmonėms, išgyvenantiems krizes, sunkias situacijas ar sunkiai priimantiems sprendimus.

Kuo psichologas skiriasi nuo kitų specialistų

• Psichologas dirba su psichiškai sveikais žmonėmis, padėdamas jiems spręsti kasdienes problemas, įveikti krizes ir pagerinti gyvenimo kokybę.
• Psichoterapeutas (dažnai gydytojas) arba psichiatras diagnozuoja ir gydo psichikos sutrikimus (pvz., depresiją, nerimo sutrikimus, asmenybės sutrikimus) ir gali skirti vaistų.

Jei jaučiate, kad jūsų problemos tampa neįveikiamos ir pačios savaime neišnyksta, konsultacija su psichologu gali būti svarbus žingsnis siekiant pagerinti jūsų būklę.

tel.:
+370 67 18 18 40

tel.:
+370 67 18 18 40

Vaikų logopedas įvertina, diagnozuoja ir teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, kuriems nustatyti kalbėjimo, kalbos ir kiti komunikaciniai sutrikimai. Atsižvelgdamas į Jūsų vaiko sutrikimą, amžių ir gebėjimų lygį, logopedas teikia individualią logopedinę pagalbą, taikant įvairius metodus ir darbo būdus. Logoterapeutai padeda ugdyti fonologinį suvokimą, plėtoti žodyną, formuoti gramatiškai taisyklingą kalbą, įveikti rašymo ir skaitymo sutrikimus konsultuoja tėvus (globėjus) kalbėjimo, kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų prevencijos ir šalinimo klausimais, teikia rekomendacijas savarankiškam kalbos lavinimui.

Logopedo konsultacija vaikams ir paaugliams
Logopedė (Logoterapeutė)/Specialioji pedagogė

  Zita Bilotaitė

informaciją apie gydytoją rasite čia
Registruokitės užpildydami registracijos formą čia, arba telefonu.

tel.:
+370 67 18 18 40

Vaikų logopedas ir specialusis pedagogas dirba su vaikais ir paaugliais

Reikia kreiptis į logopedą jei:

Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais);

1,2 – 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba;

2 metų vaikas netaria trumpų frazių;

3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus;

Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.

Vaikų logopedas konsultuoja:

• Konsultuoja tėvus, kurių vaikučiai nekalba (nuo 2 metų);
• Teikia vaikams logopedinę pagalbą nuo 2 metų.
• Dirba su nekalbančiais vaikais, turinčiais įvairių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, garsų tarimo trūkumų.
• Teikia pagalbą moksleiviams, turintiems mokymosi sutrikimų, tai yra rašymo, skaitymo ir neverbalinius mokymosi  sutrikimus.
• Konsultuoja tėvelius, pedagogus, studentus įvairiais kalbėjimo ir kalbos sutrikimų įveikimo, specialiojo ugdymo klausimais.
• Veda kalbos korekcijos pratybas.
• Veda kalbėjimo ir kalbos bei pažintinių gebėjimų lavinimo pratybas.
• Vaikų logopedas konsultuoja tėvus ir pedagogus.

LOGOPEDINIS MASAŽAS Specialistė atlieka oralinio aparato raumenų įtampos normalizavimą vibromasažais, kurie reguliuoja raumenų tonusą, mažina miofascialinį skausmą ir gerina motorika, taikant įvairius metodus veikia atpalaiduojančiai arba aktyvinančiai.

Logopedinis masažas reikalingas kuomet yra:

• kvėpavimas per burną,

• neužčiauptos lūpos ramybės būsenoje,

• netaisyklinga liežuvio poilsio padėtis,

• trumpas liežuvio pasaitėlis,

• trumpas lūpų pasaitėlis,

• netipinis rijimas (apsunkintas rijimas, šiam veiksmui naudojami pagalbiniai raumenys),

• kramtymo sutrikimai,

• veido raumenų veiklos sutrikimai,

• silpni kramtomieji raumenys,

• netaisyklinga kalba,

• dantų griežimas,

• per ilgai užsitęsęs nykščio, čiulptuko čiulpimas.

Informacija ir rekomendacijos tėvams, kurių vaikai

lanko logopedines pratybas.

Logopedinių pratybų metu:

• mokoma netariamų garsų artikuliacija,
• tikslinama tariamų garsų artikuliacija,
• lavinama vaiko foneminė klausa (garsų skyrimas),
• lavinama smulkioji motorika,
• lavinimas kalbinis kvėpavimas,
• plečiamas aktyvusis ir pasyvusis žodynas,
• tikslinama kalbos gramatinė sandara,
• lavinama rišlioji kalba,
• regimųjų, erdvės, ir laiko vaizdinių lavinimas,
• atliekama garsinės analizės ir sintezės užduotys,
• ugdomas gebėjimas skaityti,
• lavinami rašymo įgūdžiai.

Garsų tarimo mokymas vyksta pagal tam tikrą nuoseklumą:

• Atskiro garso tarimo mokymas.
• Garso tarimo įtvirtinimas skiemenyse: atviruose, uždaruose, su priebalsių samplaikomis.
• Garso tarimo įtvirtinimas žodžiuose: su atvirais, uždarais skiemenimis ir skiemenimis su priebalsių samplaika.
• Garso tarimo įtvirtinimas žodžių junginiuose.
• Garso tarimo įtvirtinimas sakiniuose.
• Garso tarimo įtvirtinimas eilėraščiuose, tekstuose ir žaidimuose.
• Garso tarimo įtvirtinimas rišliojoje kalboje.
• Garsų diferencijavimo mokymas.
• Garsų mokymas užtrunka kiekvienam vaikui skirtingą laiko tarpą. Mokinio pasiekimai priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių savybių, pastangų, savikontrolės, tėvų ir aplinkinių pagalbos šalinant vaiko kalbos sutrikimus, mokomo garso sudėtingumo (r, č, c, dž, dz sudėtingi garsai).

Lūpų- liežuvio mankšta

Rekomenduojama atlikti kiekvieną dieną, kiekvieną pratimą kartojant po keletą kartų:

• Lūpos suapvalinamos ir nežymiai atkišamos į priekį, dantys sukąsti arba tarp jų lieka 1-2 mm tarpelis.
• Lūpas įtempkime šypsenai, po to atkiškime plačiai į priekį. Šį pratimą pakaitomis kartokime keletą kartų.
• Iškiškime platų liežuvį. Jį kelkime į viršų ir uždenkime viršutinę lūpą (garsui š, ž, l).
• Aplaižykime viršutinę lūpą, pabandykime pasiekti nosytę, „suskaičiuokime” liežuviu viršutinius dantukus (garsui š, ž, r).
• Liežuvis „dūdele”. Oras pučiamas į liežuvio vidurį, padarius dūdelę (garsui s, z).
• „Dažytojai”. „Nudažykime” liežuvio namelio lubas. Liežuvio galiuku pirmyn – atgal braukomas kietasis ir minkštasis gomurys (garsui š, ž, č, dž, r).
• Iškiškime liežuvį ir padarykime „kaušelį” arba „samtelį” .Liežuvio galiukas ir kraštai pakilę, o nusileidęs vidurys sudaro įdubimą (garsui š, ž, č, l).
• Padarykime tokį patį „kaušelį“ arba „samtelį“ už viršutinių dantų, burnoje. Pūskime į jį orą. Sukąskime dantis ir, laikydami liežuvį viršuje, vėl pūskime (garsui š, ž).

• „Palakime pienelį“, kaip katytė laka pienelį (garsui š, ž).
• Lavinti apatinį žandikaulį jį pakeliant, nuleidžiant, judinant į šalis, pirmyn – atgal.
• Tyliai, garsiai virpinti lūpas („arkliuko prunkštimas”) (garsui r).
• Virpinti lūpas iškišus tarp jų platų liežuvį (garsui r).
• Aplaižyti liežuviu viršutinius ir apatinius dantis, skaičiuojami dantukai (garsui š, ž, r).
• Pakaitomis padaryti tai siaurą, tai platų liežuvį (garsui r, l).
• Liežuvį pakaitomis atremti tai į viršutinius, tai į apatinius dantis (garsui š, ž).
• Kalakuto pamėgdžiojimas: bl, bl, bl (garsui r).
• Pliaukšėti liežuviu, stengiantis kiek galima aukščiau pakelti ir kuo stipriau prispausti prie kietojo gomurio (garsui r, č, dž, dz, c).

Pūtimo pratimai

Garsų s, z, c, dz, š, ž, č, dž, r tarimo mokymui pučiama vata, malūnėliai, dūdelės, balionai, muilo burbulai ir kt. smarkiai atkišus lūpas į priekį.

Foneminės klausos lavinimas

Mokinio taisyklingas garsų tarimas labai priklauso nuo foneminės klausos – gebėjimo skirti garsus. Vaikai painioja juos, neišgirsta taisyklingai ištarto, neišskiria reikiamo garso iš kitų garsų srauto. Todėl būtina lavinti gebėjimą skirti garsus.

Siūlome:

Žaisti žaidimus:

1. žaidimas „pagauk garsą“.

1.1. Tarti keletą garsų. Vaikai, išgirdę reikalingą garsą, suploja rankomis.

1.2. Vaikai, išgirdę reikalingą garsą skiemenyse, žodžiuose, juos išskiria.

2. žaidimas „surask garsą“.

2.1. Išrinkti paveikslėlius kuriuose yra garsas š.

2.2. Į skirtingas krūveles sudėti paveikslėlius su garsais r – l ir panašiai.

3. žaidimas „aidas“ (lavinama foneminė klausa ir girdimoji atmintis).

3.1. Sakote vaikui keletą garsų, jis turi pakartoti.

3.2. Ištarkite vaikui keletą garsų, jis turi pakartoti.

3.3. Ištarkite vaikui keletą skiemenų, jis turi pakartoti.

3.4. Ištarkite vaikui keletą žodžių, jis turi pakartoti.

tel.:
+370 67 18 18 40

Vaikams diagnozuojamos ir gydomos šios nervų ligos:

• nervų sistemos vystymosi anomalijos;
• psichomotorinės ir kalbos raidos sutrikimai;
• cerebrinis paralyžius ir kiti paralyžiniai sindromai;
• hidrocefalija, smegenų cistos, smegenų edema, intrakranijinė hipertenzija, cerebrinė koma, vegetacinė būklė;
• uždegiminės, infekcinės ir parazitinės centrinės nervų sistemos ligos ir jų pasekmės;
• ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai;
• demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos;
• epilepsija ir epilepsiniai sindromai, neepilepsiniai paroksizmai, simptominiai traukuliai;
• galvos skausmo sindromai ir ligos; neurogeninės kilmės sinkopės; vestibulinis sindromas;
• cerebrovaskulinės ligos, jų sukeliami sindromai bei padariniai;
• miego sutrikimai (kvėpavimo sutrikimai miego metu, parasomnijos, narkolepsija, miego ir budrumo ritmo sutrikimai);
• nervų (veidinio nervo paralyžius, trišakio nervo neuralgijos), nervų šaknelių ir rezginių ligos;
• paveldimos nervų ir raumenų ligos;
• polineuropatijos ir kitos periferinių nervų sistemos ligos;
• mioneuralinės jungties ir raumenų ligos;
• autonominės (vegetacinės) nervų sistemos ligos;
• nervų sistemos traumos ir jų pasekmės;
• nervų sistemos navikai ir jų pasekmės;
• retos degeneracinės ir metabolinės nervų sistemos ligos;
• toksiniai ir metaboliniai nervų sistemos sutrikimai;
• psichikos ligos: protinis atsilikimas, specifinis mišrus raidos sutrikimas, mokymosi sutrikimai, emocijų ir elgesio sutrikimai, disociaciniai-konversiniai judėjimo, jutimų sutrikimai;
• somatoforminiai, nerimo ir depresijos sutrikimai, panikos atakos, tikas ir kt.

Gydytojas

Gydytoja Vaikų Neurologė Vida Maskelienė.
informaciją apie gydytoją rasite čia

Registruokitės užpildydami registracijos formą čia, arba telefonu.

tel.:
+370 67 18 18 40

Gydytojas neurochirurgas diagnozuoja ir gydo nugaros smegenų įgimtas anomalijas, ligas bei traumas.

Gydytojo neurochirurgo konsultacijos  – tai tretinio lygio konsultacijos, kurių sprendimai yra galutiniai, kartais ekspertiniai, lemiantys ligonio gydymo taktiką.

Gydytojas neurochirurgas konsultuoja, esant neurochirurginio pobūdžio galvos ir stuburo susirgimams:

• galvos ir stuburo smegenų traumų pasekmėms
• galvos ir stuburo navikams
• galvos ir nugaros smegenų insultų, uždegimų pasekmėms
• distrofiniams – degeneraciniams stuburo susirgimams( tarpslankstelinių diskų išvaržos, slankstelių listezės, stuburo kanalo ir jo šoninių struktūrų stenozės)
• patikslina indikacijas ir kontraindikacijas neurochirurginėms operacijoms
• esant reikalui,nukreipia papildomiems tyrimams
• skiria konservatyvų gydymą pacientams
• su šeimos gydytojo, neurologo siuntimu, įvertina darbingumo lygį neurochirurginiu požiūriu
• konsultuoja, esant problemoms, pacientų nepasitenkinimui, po atliktų galvos ir stuburo operacijų ar konservatyvaus gydymo

Gydytojas

Gydytojas  neurochirurgas Artūras Tamulis.
informaciją apie gydytoją rasite čia

Registruokitės užpildydami registracijos formą čia, arba telefonu.

tel.:
+370 67 18 18 40

tel.:
+370 67 18 18 40

Širdies chirurgas (kardiochirurgas) konsultuoja ir chirurgiškai gydo įgimtas ir įgytas širdies bei širdies kraujagyslių ligas.

Gydytojas

Kęstutis Ručinskas
Profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras, kardiochirurgas.
informaciją apie gydytoją rasite čia

Registruokitės užpildydami registracijos formą čia, arba telefonu.

tel.:
+370 67 18 18 40

+370 67 18 18 40

Vilniaus „Didlaukio klinikoje“ atliekami šie masažai:

• Viso kūno masažas
• Klasikinis gydomasis
• Minkštųjų audinių gydomasis masažas
• Švediškas
• Sportinis
• Limfodrenažinis
• Limfodrenažinis masažas po įvairių rušių operacijų
• Relaksacinis masažas
• Anticeliulitinis
• Nėsčiųjų
• Ajurvedinis masažas
• Tailandetiškas pėdų masažas

Atliekame masažus ir atskiroms kūno dalims. Visą masažų sąrašą ir masažo kainas, bei masažo trukmę rasite čia

Masažas (pr. „massage“, graik. „massein“ – maigyti, trinti) – seniausia gydymo priemonė be vaistų. Masažas – tai speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma. Jis atliekamas fizinio kontakto būdu rankomis, specialiais įrankiais arba aparatais, siekiant grąžinti sveikatą, ją palaikyti ir stiprinti organizmą. Tai puiki ne tik profilaktinė, bet ir gydomoji priemonė įvairių susirgimų atveju. Pagal tikslą masažą galima skirstyti į gydomąjį, sportinį, higieninį, kosmetinį. Kiekviena šių masažo rūšių turi savo ypatumų. Masažo metu naudojamos specialios metodikos, kurios taikomos įvairiems susirgimams gydyti.
Visų svarbiausiu pripažįstamas gydomasis masažas, kuris gana dažnai įvairių susirgimų gydyme esti bene vienintelė priemonė. Jis – skirtas pažeistoms organizmo funkcijoms atstatyti arba joms normalizuoti. Kiti masažai organizmo negydo. Tik padeda veikti normalioms funkcijoms. Gydomasis masažas atliekamas tik gydymo įstaigose. Svarbiausia, ką turi žinoti kiekvienas masažo mėgėjas, – gydomąjį masažą gali atlikti tik asmuo, turintis medicininį išsilavinimą.

Reguliarus masažas sumažina nervingumą, nuovargį, atpalaiduoja įsitempusius raumenis, nepaslankius sąnarius, suteikia žvalumo, pakelia nuotaiką ir pagerina savijautą.

Licencijuota medikė

Kvalifikuota medikė – masažo terapeutė, kineziterapeutė
informaciją apie specialistę rasite čia

Registruokitės užpildydami registracijos formą čia, arba telefonu.

Ajurvedos technikų specialistas, masažuotojas

Ajurvedos technikų specialistas, masažuotojas
informaciją apie masažo terapeutą rasite čia

Registruokitės užpildydami registracijos formą čia, arba telefonu.

tel.:
+370 67 18 18 40

tel.:
+370 67 18 18 40

Kineziterapija – tai viena svarbiausių reabilitacijos priemonių, pagrįsta tuo, kad tinkami kūno judesiai padeda atnaujinti, pagerinti ir išlaikyti kaulų, raumenų, širdies kraujagyslių bei kitų sistemų funkcinę būklę.

Kineziterapijos procedūrų tikslas yra sužadinti organizmo stiprinimo reakcijas, nes tinkamo judesio metu išsiskirianti energija sužadina teigiamą organizmo reakciją.

Prieš skiriant kineziterapijos procedūras būtina įvertinti ligos pobūdį, priežastį, adaptacines organizmo galimybes, asmens fizinį išsivystymą, jo amžių, profesijos ypatumus.

Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai kineziterapija yra pritaikyta individualiems paciento poreikiams.

Siekiant užtikrinti kineziterapijos efektyvumą, taikomi šie skirtingi procedūrų metodai:

• individuali konsultacija, atsižvelgiant į poreikius
• tikslingas gydymas, atsižvelgiant į paciento pageidavimus ir norus
• individuali mankšta ar treniruotė su priežiūra ir pratimų ypatumais
• masažas taikant Tailando ir Kabožos meistrų techniką
• kineziologinis teipavimas – tai metodas skirtas įvairių raumenų ir sąnarių traumoms gydyti, patinimui mažinti ir skausmo sindromui malšinti

Licencijuota medikė

 Masažo terapeutė, kineziterapeutė
informaciją apie kineziterapeutę rasite čia

Registruokitės užpildydami registracijos formą čia, arba telefonu.

tel.:
+370 67 18 18 40

tel.:
+370 67 18 18 40

Aplikacinė refleksoterapija arba sutvirtinimas lipniais tvarsčiais

Tai reabilitacijos procedūra, atliekama naudojant specialiąją techniką, pagrįsta refleksiniu gydomuoju poveikiu per specialaus balansuojančio teipo aplikacijas vietinėse ir segmentinėse kūno paviršiaus zonose, aktyvinant kraujo apykaitos ir nervų sistemas.

Balansuojantis teipas arba kinezioteipas – tai elastingas, lipnus orui laidus pleistras, kurio rišamoji medžiaga yra augalinės kilmės, netoksiška, nealergizuojanti. Naudojamos įvairaus dydžio ir konfigūracijos aplikacijos, prieš procedūrą kinezioteipą sukarpant specialiomis žirklėmis pagal poveikio vietos anatominius ypatumus, nervų eigą, raumenų tvirtinimosi kryptis.

Funkcinis gydomasis poveikis:

– kinezioteipo aplikacijos vietoje stimuliuojami mechano, baro, termo, skausmo receptoriai, didinamas sensorinis audinių jautrumas, gerėja aferentinė impulsacija į segmentines nervų sistemos zonas;

– gerinama kraujo ir limfos poodinė cirkuliacija;

– didėja pažeisto raumens ir nervo funkcionalumas;

– slopinamas skausmas ir uždegimas;

– gerinama audinių trofika, gerėja rezorbcinės savybės.

Indikacijos kinezioteipavimui:

• periferinių nervų neuropatijų, parezių, RKS atvejais
• esant neuralgijoms
• enteropatijų atvejais

Gydytojas-specialistas  atlikęs išsamų žmogaus funkcinį vertinimą ir taikydamas tinkamas teipavimo technikas greitai pasiekia veiksmingų rezultatų tiek reabilitacijoje, tiek sporte ar kasdieniame kliento gyvenime.

Medicininis teipavimas gali būti naudingas šiais atvejais:

• skausmo terapijai esant sąnarių skausmui, raumenų spazmams, reumatiniams, lėtiniams galvos bei nugaros skausmams
• neurologijoje – neuropatinių skausmų mažinimui, nervų bei raumenų aktyvacijai po neurologinių pažeidimų
• limfos drenažui aktyvinti, po pažeidimo ar traumos atsiradusiam tinimui šalinti, galūnių limfedemoms ar pooperacinei limfostazei mažinti

Medicininis teipavimas užtikrina gydymo efektą 24 valandas per parą, iki 5 dienų.

tel.:
+370 67 18 18 40

Kas yra ajurvedinis masažas?

Ajurvedinis masažas yra senovinė tradicinio indiško masažo sistema, laikoma vienu seniausių gydomųjų ir regeneracinių metodų pasaulyje. Šis masažas pagrįstas ajurvedos filosofija, kuria siekiama harmonijos tarp kūno, proto ir sielos. Ajurvedinis masažas ne tik padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti stresą, bet ir stimuliuoja kraujotaką, gerina virškinimą bei skatina bendrą savijautą.

Ajurvedos filosofija

Ajurvedos filosofija yra senovės išmintis, persmelkianti visus gyvenimo aspektus – nuo ​​fizinės sveikatos iki dvasinio nušvitimo. Ji pagrįsta unikaliu žmogaus prigimties ir jos sąveikos su išoriniu pasauliu supratimu. Ajurvedos filosofija remiasi įsitikinimu, kad sveikata yra trijų došų – vatos, pitos ir kaphos – arba trijų biologinių jėgų, lemiančių žmogaus fizinę ir emocinę būseną, pusiausvyros rezultatas. Bet koks šių komponentų disbalansas sukelia ligas.

Ajurvedos filosofija pripažįsta kiekvieno žmogaus unikalumą ir pabrėžia individualų požiūrį į gydymą ir ligų prevencijos svarbą. Ji atsižvelgia į kiekvieno žmogaus individualias savybes, konstituciją (došą), psichologinius bruožus ir aplinką.

Pagal ajurvedos filosofiją, žmonės egzistuoja harmonijoje su gamta, o jų sveikata priklauso nuo to, kaip gerai jie palaiko šią harmoniją. Todėl svarbu ne tik gydyti ligas, bet ir jų išvengti, palaikant pusiausvyrą tarp kūno, proto ir sielos.

Ajurvedos filosofija įkvepia mus siekti harmonijos visose gyvenimo srityse, ugdyti savo sąmonę ir priimti sąmoningus sprendimus, kurie skatina mūsų sveikatą ir gerovę. Ji moko mus būti harmonijoje su savimi, mus supančiu pasauliu ir kosminėmis jėgomis, atverdama kelią giliam savęs ir visatos supratimui.

Ajurvedinio masažo istorija: nuo antikos iki šiuolaikinių laikų

 Viena iš pagrindinių senovinių ajurvedos praktikų yra ajurvedinis masažas, turintis gilias šaknis Indijos kultūroje ir medicinos moksle. Jo istorija siekia tūkstančius metų ir yra susijusi su senovės tekstais bei religiniais raštais, kuriuose aprašomi gydymo ir sveikatos palaikymo metodai.

Ajurvedinis masažas kilęs iš Vedų – senovės Indijos tekstų, parašytų daugiau nei prieš 5000 metų. Vedose pateikiama informacija apie įvairius gydymo metodus, įskaitant masažą, kuris laikomas holistinio požiūrio į sveikatos ir pusiausvyros palaikymą organizme dalimi.

Indijos renesanso laikotarpiu ajurvedos medicina ir masažo praktika buvo toliau plėtojama ir sisteminama. Buvo įsteigtos specialios mokyklos ir mokymo programos, skirtos perduoti ajurvedinio masažo žinias ir įgūdžius.

Ajurvedinis masažas pastaruoju metu išpopuliarėjo ne tik Indijoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Jo metodai ir technikos tapo alternatyviosios ir papildomos medicinos dalimi, naudojama įvairių ligų gydymui ir prevencijai, taip pat bendrai savijautai gerinti.

Ajurvedinio masažo rūšys

Yra daug ajurvedinio masažo rūšių, kiekviena iš jų turi savo ypatybes ir technikas. Pažvelkime į kai kurias iš jų:

Abhyanga

Abhyanga yra vienas populiariausių ir labiausiai paplitusių ajurvedinio masažo tipų. Jis atliekamas naudojant šiltą aliejų, kuriuo masažuojamas visas kūnas, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams taškams ir meridianams. Abhyanga padeda pagerinti kraujotaką, sumažinti įtampą, sustiprinti raumenis ir sąnarius bei pagerinti bendrą odos būklę.

Marma

Marma yra ajurvedos masažo technika, pagrįsta tam tikrų kūno taškų, vadinamų marmomis, stimuliavimu. Šie taškai laikomi pagrindiniais energijos balansui ir gerovei. Marmos masažas padeda stimuliuoti vidinius kūno rezervus, pagerinti psichoemocinę savijautą ir bendrą sveikatą.

Ajurvedinio masažo privalumai

Ajurvedinis masažas yra ne tik būdas atsipalaiduoti ir palepinti kūną, bet ir galinga priemonė sveikatai stiprinti bei kūnui harmonizuoti. Štai keletas pagrindinių ajurvedinio masažo privalumų:

• Pagerinta kraujotaką: masažas pagerina kraujotaką, o tai pagerina deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą į organizmo ląsteles. Tai padeda stiprinti imuninę sistemą ir pagreitinti audinių regeneraciją.
• Streso ir įtampos mažinimas: ajurvedinis masažas pasižymi stipriomis atpalaiduojančiomis savybėmis, kurios padeda sumažinti stresą, nuovargį ir įtampą po ilgos darbo dienos ar emocinio streso.
• Pagerėjęs miegas: reguliarūs ajurvedinio masažo seansai padeda pagerinti miego kokybę. Giliai atpalaiduojantis masažo poveikis padeda sumažinti nemigą ir miego sutrikimus.
• Padidėjusi energija ir gyvybingumas: masažas stimuliuoja energijos meridianus ir taškus ant kūno, todėl padidėja gyvybingumas ir energija. Tai padeda kovoti su nuovargiu ir apatija.
• Kūno valymas: Ajurvedinis masažas padeda suaktyvinti limfinę sistemą ir pašalinti iš organizmo toksinus. Tai padeda išvalyti organizmą nuo atliekų ir toksinų, pagerinti medžiagų apykaitą ir sustiprinti imuninę sistemą.

Reguliarūs ajurvedinio masažo seansai gali ženkliai pagerinti bendrą sveikatą, sustiprinti kūną ir padėti pasiekti harmoniją tarp kūno, proto ir sielos.